Mergina žengia skubriai, neatsigręždama, apsimesdama kad šiek tiek yra užsisvajojusi, nors jos siela veikiau panaši į tą išdžiūvusį upelį, virš kurio permestas tiltas, tiltas, kuris niekur neveda, nes – ir nėra, nebūna, negali būt jokių tiltų, vaikas straksi iš paskos beveik laimingas, kad jį paliko ramybėje, kiekvienas turėklo skersinis dusliai dunksteli po jo delnu, mama tyli, bet taip net ir geriau, tiltas baigsis, toliau bus miškas, už jo pieva, ir dar nežinia kas už tos pievos, bus ir mediniai tiltai, ir gelžbetoniniai, galėsi jais žengti, galėsi suskaičiuoti kiekvieną skersinį, galėsi kiekvineą tiltą paverst dar viena atminties fotografija...
SALTUATIM IN TENEBRAS STYGIAE, t.y. "Pastriuokomis į požemių pasaulio tamsybes". Pasakiškai nejaukus tas miškas, lyg perspėjimas, kas laukia kelio gale (W. Disney'aus neapdorotos, originalios pasakos dažnai baudžia labai griežtai, pvz. Raudonkepuraitę už neklusnumą ir patiklumą vilkas suėda, ir tuo pasaka baigiasi).
Graži, Tavo, Raimundai, interpretacija, dėkui. O aš vakar baisiai nežinojau ką rašyti, dėl to nieko ir neparašiau, bet nuotrauka jau seniai buvau įkelęs ir norėjau parodyti. Kartais galvoju, kad man tikrai daug svarbiau perteikti savo mintis paveiksliukais, o ne tekstu. O gal aš pradedu gyti nuo grafomanijos?
Buka, galvoju, kad Tu teisi, nuotraukoje miškas tikrai nėra jaukus. Tokį ir norėjau jį padaryti. Skaitant Tavo lotyniškus pavadinimus man pasidarė įdomu: pirma, ar požemių pasaulis vetčiamas tik vienu žodžiu ? antra, ar kartais ne vaistininkė būsi, kad viska nori lotyniškai pavadinti :) (čia šiaip aš juokais :) man juk vis tiek įdomu nors ir lotyniškai).
Požemių pasauliui pavadinti lotynų kalba yra daug žodžių. Pasirinkau tuos, kuriuos prisiminiau. Ne, esu ne vaistininkė, o filologė. Lotyniški parašai - būdas prisiminti beveik pamirštą kalbą, kuri man visada buvo nepaprastai graži.
Į Tavo tinklaraštį, Mini, landžioju būtent dėl gražių ir/ar įdomių nuotraukų. Tekstas man ne toks svarbus, nes dėl siauro akiračio paprastai negaliu komentuoti, kad ir kaip juokingai ar įdomiai parašyta. O nuotraukos daromą įspūdį visada galima nusakyti.
Dėl teksto, Raimundai, tai nebūtina susiturėt, rašyk. Čia tik aš kažkodėl pradedu užsikirsti su tekstu. O nuotraukų turiu žymiai daugiau, kartais atrodo imsiu ir sukelsiu visas. Bet turbūt bus per daug vienu metu ir jos pačios nublanks viena prieš kitą. Todėl kantriai ir dedu tik po vieną. Be to, lyg ir norisi itikti seniems draugams rašant teksta :)
Dėl Tavojo B12, tai siųsk man :) tik zinoma i Amerika, tas projektas man labai idomus ir juokingas, ypač paskutinysis įrašas.
Gražu Buka, kad sieki prisiminti Tau gražia kalba. Man va Japonu kalba taip pat graži, tai mokinuosi po truputi.
Mini, nereikia daug nuotraukų iš karto, nes dalis liks nepamatytos ar bent nebus įvertintos kaip pridera: žmonės dabar nebeturi kantrybės ir laiko. Ir bendras vaizdas nukentės, daug - tai ne po vieną tokiame gražiame gelsvai žaliame fone. O dėl tekstų gali sekti Troy'aus pavyzdžiu: traukti iš archyvo, jei tokį turi. :)
Graži ir man japonų kalba, kiek filmuose girdėjau, bet juk nepaprastai sunki? A, tiesa, Tu fizikas. :)
Buka, ne, nesiruošiu čia dėti daug ir iškarto. Juk bus nuobodu. Tik norėjau pasakyt, kad nuotraukų turiu daug, o tekstas gimsta rašant. Skirtingai nuo Troy, neturiu archyvų ar ko nors pan. nes niekada nekaupiau savo tekstukų. Tik kai Fanta pranešdavo, kad kraustomės iš vieno forumo kur nors kitur, tada peržiurėdavau ar yra kas nors ką verta išsaugoti. Ne tiek daug tekstų tą filtrą praėjo, ir, iš tiesu, jau viska idėjau. Ko neįdėjau arba nuskendo laiko upėje arba buvo suvalgyta kompo. Mitas, kad japonų kalba sunki. Iš tiesu, aš manau, kad nėra sunkesnės kalbos už lietuvių. Japonų kalba sunku skaityti, kaip ir kitų Azijos šalių, bet jei jie kanji, hiragana ir katakana paverčia lotyniškom raidėm, tai viskas žymiai paprasčiau. O tarimo atžvilgiu, tai kalba labai artima lietuvių kalbai. Ir manau, buvimas fiziku, man visai nepadeda lengviau išmokti kitą kalbą, gal net atvirkščiai.
Na, nors ir kalbuosi su kompu parašysiu apie Japonu kalbą :)))) Kas matė kaip lietuviai su japonais ledo ritulį žaidė? Žinoma kailiniučiams skaudu buvo prarasti taip arti jų kabėjusį bronzos apdovanojimą, bet už tai aš, ir ne tik aš, pamačiau, kaip nesunkiai ir greitai galima atrasti įtikinamų žodžių japonų žaidųjui! Gaila tik teisėjas nebuvo linkes mokytis nei japoniškai, nei lietuviškai, nei lotyniškai,... išvarė nuo ledo visus samurajus ir kailiniuočius, visus pasiruošusius kultūriniams mainams :))))
Mergina žengia skubriai, neatsigręždama, apsimesdama kad šiek tiek yra užsisvajojusi, nors jos siela veikiau panaši į tą išdžiūvusį upelį, virš kurio permestas tiltas, tiltas, kuris niekur neveda, nes – ir nėra, nebūna, negali būt jokių tiltų, vaikas straksi iš paskos beveik laimingas, kad jį paliko ramybėje, kiekvienas turėklo skersinis dusliai dunksteli po jo delnu, mama tyli, bet taip net ir geriau, tiltas baigsis, toliau bus miškas, už jo pieva, ir dar nežinia kas už tos pievos, bus ir mediniai tiltai, ir gelžbetoniniai, galėsi jais žengti, galėsi suskaičiuoti kiekvieną skersinį, galėsi kiekvineą tiltą paverst dar viena atminties fotografija...
ReplyDeleteSALTUATIM IN TENEBRAS STYGIAE, t.y. "Pastriuokomis į požemių pasaulio tamsybes". Pasakiškai nejaukus tas miškas, lyg perspėjimas, kas laukia kelio gale (W. Disney'aus neapdorotos, originalios pasakos dažnai baudžia labai griežtai, pvz. Raudonkepuraitę už neklusnumą ir patiklumą vilkas suėda, ir tuo pasaka baigiasi).
ReplyDeleteGraži, Tavo, Raimundai, interpretacija, dėkui. O aš vakar baisiai nežinojau ką rašyti, dėl to nieko ir neparašiau, bet nuotrauka jau seniai buvau įkelęs ir norėjau parodyti. Kartais galvoju, kad man tikrai daug svarbiau perteikti savo mintis paveiksliukais, o ne tekstu. O gal aš pradedu gyti nuo grafomanijos?
ReplyDeleteBuka, galvoju, kad Tu teisi, nuotraukoje miškas tikrai nėra jaukus. Tokį ir norėjau jį padaryti. Skaitant Tavo lotyniškus pavadinimus man pasidarė įdomu: pirma, ar požemių pasaulis vetčiamas tik vienu žodžiu ? antra, ar kartais ne vaistininkė būsi, kad viska nori lotyniškai pavadinti :) (čia šiaip aš juokais :) man juk vis tiek įdomu nors ir lotyniškai).
Kūl. Susiturėsiu kitąsyk, nors nuotraukos tikrai įdomios (provokuoja tekstą).
ReplyDeleteGerieji įdomūs žmonės (nes tokie čia renkasi), gal galėtumėte pagelbėti su kosminiu skrydžiu?
(http://housemd.blogas.lt/495573/hausas-ir-b12-neskelbta-serija-kobalaminas.html)
Planeta nedidelė, nelabai žinoma, b12 gali ir užstrigti, nors gal ir nebūtinai...
Požemių pasauliui pavadinti lotynų kalba yra daug žodžių. Pasirinkau tuos, kuriuos prisiminiau. Ne, esu ne vaistininkė, o filologė. Lotyniški parašai - būdas prisiminti beveik pamirštą kalbą, kuri man visada buvo nepaprastai graži.
ReplyDeleteĮ Tavo tinklaraštį, Mini, landžioju būtent dėl gražių ir/ar įdomių nuotraukų. Tekstas man ne toks svarbus, nes dėl siauro akiračio paprastai negaliu komentuoti, kad ir kaip juokingai ar įdomiai parašyta. O nuotraukos daromą įspūdį visada galima nusakyti.
Dėl teksto, Raimundai, tai nebūtina susiturėt, rašyk. Čia tik aš kažkodėl pradedu užsikirsti su tekstu. O nuotraukų turiu žymiai daugiau, kartais atrodo imsiu ir sukelsiu visas. Bet turbūt bus per daug vienu metu ir jos pačios nublanks viena prieš kitą. Todėl kantriai ir dedu tik po vieną. Be to, lyg ir norisi itikti seniems draugams rašant teksta :)
ReplyDeleteDėl Tavojo B12, tai siųsk man :) tik zinoma i Amerika, tas projektas man labai idomus ir juokingas, ypač paskutinysis įrašas.
Gražu Buka, kad sieki prisiminti Tau gražia kalba. Man va Japonu kalba taip pat graži, tai mokinuosi po truputi.
Mini, nereikia daug nuotraukų iš karto, nes dalis liks nepamatytos ar bent nebus įvertintos kaip pridera: žmonės dabar nebeturi kantrybės ir laiko. Ir bendras vaizdas nukentės, daug - tai ne po vieną tokiame gražiame gelsvai žaliame fone. O dėl tekstų gali sekti Troy'aus pavyzdžiu: traukti iš archyvo, jei tokį turi. :)
ReplyDeleteGraži ir man japonų kalba, kiek filmuose girdėjau, bet juk nepaprastai sunki? A, tiesa, Tu fizikas. :)
Buka, ne, nesiruošiu čia dėti daug ir iškarto. Juk bus nuobodu. Tik norėjau pasakyt, kad nuotraukų turiu daug, o tekstas gimsta rašant. Skirtingai nuo Troy, neturiu archyvų ar ko nors pan. nes niekada nekaupiau savo tekstukų. Tik kai Fanta pranešdavo, kad kraustomės iš vieno forumo kur nors kitur, tada peržiurėdavau ar yra kas nors ką verta išsaugoti. Ne tiek daug tekstų tą filtrą praėjo, ir, iš tiesu, jau viska idėjau. Ko neįdėjau arba nuskendo laiko upėje arba buvo suvalgyta kompo.
ReplyDeleteMitas, kad japonų kalba sunki. Iš tiesu, aš manau, kad nėra sunkesnės kalbos už lietuvių. Japonų kalba sunku skaityti, kaip ir kitų Azijos šalių, bet jei jie kanji, hiragana ir katakana paverčia lotyniškom raidėm, tai viskas žymiai paprasčiau. O tarimo atžvilgiu, tai kalba labai artima lietuvių kalbai. Ir manau, buvimas fiziku, man visai nepadeda lengviau išmokti kitą kalbą, gal net atvirkščiai.
Tiltas į Terabitiją.
ReplyDeleteNėra sunkesnės kalbos už lietuvių? Galiu iškart paminėti dvi: tamilų ir sanskritą. Pastarasis apskritai kalba-rebusas.
ReplyDeleteNa, nors ir kalbuosi su kompu parašysiu apie Japonu kalbą :))))
ReplyDeleteKas matė kaip lietuviai su japonais ledo ritulį žaidė? Žinoma kailiniučiams skaudu buvo prarasti taip arti jų kabėjusį bronzos apdovanojimą, bet už tai aš, ir ne tik aš, pamačiau, kaip nesunkiai ir greitai galima atrasti įtikinamų žodžių japonų žaidųjui! Gaila tik teisėjas nebuvo linkes mokytis nei japoniškai, nei lietuviškai, nei lotyniškai,... išvarė nuo ledo visus samurajus ir kailiniuočius, visus pasiruošusius kultūriniams mainams :))))