Pastaruoju metu per pietu pertrauka ipratau isbegt is darbo ir eiti pasivaikscioti arba, jei atsivezu dvirati, pasivazineti dviraciu. Salia darbo, mylios atstumu, eina senas takas, vadinamas Tow Path. Senoveje zmones varydami tuo taku arklius tampe laivus is centrinio Ohajo i Klyvlenda ir atgal. Siais laikais telike keli laivai, kuriais tampomi turistai :) Taciau kelias ir kanalas islike, taip pat galima pamatyt sliuzus, kurie daugumas gerokai apgriuve. Taigi toliau eina visokios nuotraukos ka galima pamatyt tuo keliu vaikstant ar vazinejant. Kadangi pietu pertrauka tera viena valanda, tai neiseina daug kur nueit, bet ir tiek kur nueini galima pamatyt visai graziu vietu.
Kandagi laivai nebeplaukioja, o vandens telkinys vis tik apgyvendintas tai jame galima pamatyt ir ivairiu pauksciu ir gyvunu. Is pauksciu dazniausiai buna zasys ir antys, bet kartais pavyksta nutykoti ir kokia gerve, bet jos labai baikscios ir greit nuskrenda jei bandai prie ju priartet. Is gyvunu tai labai daug vezliu, kurie islenda is vandens ant bet kokio issikisusio daikto ir sildosi sauleje. Jie taip pat labai baikstus, gal net baikstesni uz gerves ir pamate ar isgirde zmogu (net nezinau kaip) jie greit sprunka i vandeni.
Bet va si gyvate gulejo sau ramiausiai vidury kelio ir jai visai nesvarbu buvo, kad aplink zmones vaiksto ar dviraciai vazineja. Is tiesu, man atrodo, kad ji buvo gerokai apsnudusi. Pabandziau paliest bato galiuku, tai mazdaug pakreipe galva i mano puse ir letai pasitrauke. O mano kolega, su kuriuo vaikstinejom, baisiausiai issigando, nes pas ji gimtinej tokios gyvates sokineja ant zmoniu jei jie buna tokie neatsargus, kaip as.
Idomu, kad vaziuojant dviraciu, daugelis vaizdu atrodo kitaip. Kai vaziavau supratau, kad budamas auksciau matau idomesnius atspindzius vandenyje. Siaip man labai patinka kaip atspindziuose susilieja spalvos.
Taip pat atspindziai sukuria idomias formas.
Man keisciausia tai, kad vaiksciodamas tokiu formu nesugebejau pastebet, matyt reikalingas tam tikras informacijos srauto greitis, kuris pritaikytas smegenims suvokt kazka tokio.
O kai sita medi pamaciau, tai spaudziau ant visu dviracio stabdziu ir visa viena praeivi isgasdinau. Prisiminiau savo senaja kolekcija pamestu skaiciu, o va sitas pasirode beveik vidury misko ir lyg visai neturejo jokios prasmes. Veliau pagalvojau, kad mano kolekcija, gal mazesne, bet turbut neprastesne uz misko batu kolekcija.
Taigi turiu dar kelias nuotraukeles is tu pasivaiksciojimu/pasivazinejimu, gal veliau dar bus.
Puiki kolekcija būtų!
ReplyDeletePanašu į Angliją, bet ne Ameriką. Pakeitei darbą?
ReplyDelete-vg-, taip, jei turejai noro/laiko paziuret i mano ankstensius irasus galejai pastebet kai kuriuos su skaiciais ivairiose vietose. Vis dar kolekcionuoju :)
ReplyDeleteTroy, ne, dar neisvykau is kolonijos i centra.
Mini, o kodėl tie medžiai numeruojami? Lietuvoj esu matęs su visokiom žymėm, įvairiausiom spalvom žymėta, bet kad skaičius būt – niekada.
ReplyDelete-vg- tikrai nezinau, nesu miskinikas :) . Siaip paziurejau, kad ta diena nuvaziavau apie 4 mylias ir tik vienas medis tebuvo sunumeruotas. Visiskai jokio konteksto, todel tikrai sunkoka atspet.
ReplyDeleteIdejau nuorodas (zr. desineje) i savo kitus kolekcijos eksponatus. Ten daugiau teksto apie tuos pasimetusius skaicius, jei idomu.
Ačiū!
ReplyDeletePuiki serija Mini. Žaviuosi, mėgėjiškai, bet vis tiek gal bus malonu žinoti.
ReplyDeleteNu su gyvate tu drąsokai pasielgei... ;)
ReplyDeleteĮdomios nuotraukos (ypač 2), tik kodėl 6 paversta 90 laipsnių?
VyneTu, malonu, kad Tau patinka.
ReplyDeleteGrumlinai, nezinau, kodel, bet neturiu labai dideles gyvaciu baimes, gal del to, kad per mazai ju teko matyt Lietuvoj.
O nuotrauka paversta del poziurio skirtumo :) as juk jas photoshopinu - visas. Nors is tikruju:
"Mes taip mėgstame paveikslus todėl, kad manome galintys juose pamatyti daugiau nei jie vaizduoja. Žmogus, kontempliuojantis paveikslą, jaučia poreikį atverti rėmą ir pamatyti, kas egzistuoja jo kairėje ir dešinėje. Tokie paveikslai yra tarsi sąrašas, iškarpa iš begalybės." U. Eco
Esu vaikystėje matęs, kaip atrodo gyvatės įkąsta vieta, kai mėsa išgangernuoja ir iškrenta, todėl į jas žiūriu labai atsargiai. Nors tai man nesutrukdė jų keletą nukneckyti, kai perdaug arti namų kaime jos pasireikšdavo iš durpyno
ReplyDeleteMan, aciu Dievui, to patirt ar matyt neteko. Bet zinoma, as nepuolu ju gaudyt rankomis ir vidury vasaros.
ReplyDelete