Vis dar ruduo :) nors jau salta. Siandien apie pusantros valandos issedejau prie garazo su saldainiu dubeniu, nes vaikai persirenge visokiais baubais vaiksto ir renka saldainius. Tokia rudens svente, kai visi kaimynai islenda pries prasidedant salciams ir vel susipazista. Greit atsals ir baigsis leti vaiksciojimai aplink, visi tik prabegom su sunimis ar dar kuo nors prabegs vienas pro kita ir taip iki pavasario. Bet spalvos dar visokios.

Taip jau gaunasi, kaip Virgis sake: as batus randu, o jis skaicius :) Dar vienas Virgio atsiustas pamestasis skaicius.

Ruduo grazus metu laikas - keiciasi medziu spalvos. Kadangi ruduo daznai buna tikrai gana siltas tie lapai laikosi ilgiau nei Lietuvoje ir keicia spalva gal leciau. Nors vis tiek gana greitai. Taigi vakar sugalvojom, kad vaziuosim i Pensilvanija i Kinzua State Park, kuriame nebuvome jau daugiau kaip 12 metu. Paziureti rudeninio misko ir lapu, bei aplankyti ten esancio gelezinkelio tilto einancio virs slenio. Tiksliau tai kas liko is to tilto, nes pries desimt metu prauzes tornadas nugriove didele jo dali. Virsuje nuotraukoje matosi likusios tilto dalies seselis metamas ant apacioje esanciu medziu virsuniu. Is tiesu idomu buti tokioje vietoje, kur lyg ir gali galvot, kad vis tik suspejai pereiti per tilta, kurio dabar jau nebera ir gal ne tiek daug zmoniu juo perejo. Dar nespejau paieskoti, bet gal turiu kazkur ir to tilto nuotrauku, nors kiek zinau tuo laiku fotografavau su juostiniu fotoaparatu. Zemiau esanciose nuotraukose tik sios dienos realijos.

Kaip matote is nuotrauku, Pensilvanijos siaureje lapai jau buvo nukrite, bet Ohajuje dauguma dar zali. Gal kita savaitgali bus geriau lapu atzvilgiu.