Manzanita, toks fainas miestukas vaziuojant Oregono pakrante nuo Cannon Beach i Tillamook. Cia buvom sustoje pavalgyti. Smagu, kai vaziuoji automobiliu ir matai kaip bangos plaka kranta, atrodo galetum sau vaziuot ir vaziuot iki begalybes.

 

Toliau vaziuojant daznai vandenyna galima matyti visai salia automobilio. Sustojus viename papludimy matesi tokios uolos, nors pats papludimys buvo gana smeletas ir malonus. Po to nuvaziavus i Tillamook'a dar grozejomes ivairiais papludymiais, kai kurie labai uoleti, kai kurie smeleti. Daugelis turejo nemazai prinestu medziu, kas man buvo keista, nes toks vaizdas buvo, kad labai jau daug tu medziu. Turiu nuotrauku, bet neturiu laiko jas apdorot, bet gal kada kita karta. Griztant i Portlanda buvom sustoje "atsiputimo" vietoje (rest area). Va cia nuotrauka kokie medziai apauge samanomis. Tokie medziai atrodo, daugelyje Oregono pakrantes misku. Atrodo gana neiprastai.

 

Kita diena buvo paskutine Oregone ir patraukem i Idaho valstija. Ne maza dali kelio vaziavom Kolumbijos upes pakrante, is tiesu beveik visa kelia vaziavom I84 greitkeliu. Is pradziu tikrai buvo ispudinga, nes vaziavome skardziais, bet galiausiai kelias isuko i sleni ir taip visa kelia iki Boise vede slenio dugnu. Bet kol slenio nepasiekeme sustojome prie nemazai visokiu kriokliu, kurie is kalnuose esancio ledo nesa tirpsmo vandeni i upe. Cia zemiau - Multlanomah krioklys. Tikrai labai grazus, del to ten nemazai zmoniu lankosi ir visi vorele is apacios i virsu ant tiltuko eina, po to atgal. Kai kurie stipresni patraukia iki virsaus, bet man visai nesinorejo lipti i virsu, taip kad nuotrauka tokia gana standartiska kaip ir visu kitu.

Cia tarp kalnu isispraudes Idaho City, pavadinimas toks lyg ir gremezdiskas, bet miestelis visiskai mazas gal is kokiu 30 namu, kuriu dauguma atrodo kaip sis. Uzejau i parduotuve ir nusipirkau toki perpjauta akmeni, kurio viduje matosi kazkokie kristalai. Paklausiau savininkes kaip ji tokius atranda, o ji sako, zinai as juos Jutos valstijoj perku, nors ir galima tokiu atrasti Idahe. Tada dar geriau apziurejes randu toki nutrinta lipduka "Made in Brazil", jo suprantu, kad niekas nieko realiai neiesko, o tik gauna is kitur. Nors akmenu Idaho kalnuose pilna, kai kurie siaip visai nemazi (tik neaisku del kristalu buvimo ju viduje). Va sitas akmenelis kokiu 10 - 15 metru aukscio ir stovi sau ant vieno tasko nekrisdamas zemyn. Siaip kai ten buvau pute gerokas vejas ir ziurint i si monstra ateidavo i galva mintis, kad jis gali imti ir nuvirsti. Bet sutiktas vietinis taip pat stebejosi, kad jis laikosi, nes jis prisimenas nesena (15 metu senumo) zemes drebejima netoli tos vietos, bet va akmenelis nenukrito, dar ir siandien turbut stovi.

Dar del kristalu, na mano draugas turi sunu, kuriam astuoneri metai, tai jis pamates ta akmeni, kuri pirkau puole prasyt savo tevo, kad jis suskaldytu kelis akmenis ir paziuretu ar ten yra kokiu kristalu. Vienu zodziu buvo idomu stebet vietiniu reakcija, kai jis (o jis mazdaug dvigubai didesnis uz mane) isirezes skele kelis akmenis viena i kita. Zinoma kristalu nebuvo, bet manksta ir aplinkiniu reakcija, kaip sakoma "priceless" :) .

 

Siaip, grizau is Portlando, dar apsilankes Idaho valstijos sostineje Boise, kur mano draugas Dimitrijus su seima gyvena. Taip jau iseina, kad pastaruoju metu su juo susitinku tik fiziku konferencijoje, mazdaug viena karta i metus. Bet si karta as pagaliau nuvaziavau pas ji pasiziuret kaip jie dabar gyvena. O gyvena labai grazioje vietoje tarp kalnu. Veziojo mane jie po visokias idomias vietas ir daug visko pamaciau. Pamaciau kaip is zemes pilasi karstas vanduo, tai jau buvau mates Havajuose, bet Idaho pavyko tame karstame vandenyje imerkti savo kuna. Labai smagu, kai aplink snieguoti kalnai, salia teka ledine upe, o as guliu sau ant smeliuko karstame vandenyje ir megaujuosi siluma. Dar buvo idomu vaziuot automobiliu ant skardzio krasto, kur viename sone statmena siena, o kitame skardis ir jokios apsaugos, jei netycia vairas krypteletu. Idomu matyt, zydincias vysnias Portlande, o Idaho valstijoje snieguotas kalnu virsunes, kurios is tiesu nera labai aukstai, bet vis tiek ilgai islaiko sniega. Pakeliui prie balansuojancios uolos sustojome vietineje vynineje ir ten paragavom visu ju gaminamu vynu. Siaip ju reklamuojamas pinot noir nebuvo labai geras, bet syrah visai neblogas, taigi paemiau ir nusipirkau visa buteli.

Galiausiai atejo paskutine diena ir teko skristi namo. O Klyvlendas pasitiko su stipria audra. Nelabai malonu skristi lektuvu, kai matosi kaip zaibai trankosi i zeme. Man susidare toks vaizdas, kad dareme lanka aplink visokius audros debesis, kad tik isvengti visokiu nesamoniu. Is Klyvlendo vaziuojant namo tarpais pyle toks lietus, kad nieko negalejai matyt, vienoj vietoj vos nuo kelio nenuvaziavau. Bet namo grizom sekmingai ir nuo kitos dienos uzpuole darbai ir visai neturejau laiko. Is tiesu ir dabar neturiu, tai tik tiek rasau, kad zinotumet jog dar siek tiek gyvas :). Veliau po truputi parodysiu ir nuotrauku is savo keliones, kurias tik vakar nakti tesugebejau perkopijuot is fotoaparato. Prifotkinau apie 1.5 GB, zinoma labai daug ir visu nerodysiu, bet man teks vis tiek visas perziuret ir atrinkt. O sita nuotrauka daryta pries isvaziuojant.

Portlandas, pasirodo visai grazus miestas. O siuo metu laiku ten jau zydi vysnios, manau kita savaite jau bus nuzydejusios. Smagu vaikscioti ir matyt jau beveik atsibudusia gamta, kai tuo tarpu pas mus gal dar ir sniego bus. Fuko svytuokle ritmingai skrosdama erdve Oregono konvenciju centre simptomatiskai atspindi periodiskus fiziku susirinkimus. Kokie 7000 ju susirinko i Portlanda siais metais.
 

Na, vis tiek neiskesiu nepasigyres. Siandien gavau pranesima, kad vienas straipsnis, kurio bendrautoris esu, Amerikos chemijos draugijos buvo isrinktas geriausiu praejusiuju metu straipsniu. Smagu, kai darbas, kuri dirbi gerai vertinamas :)

Ziurovams pageidaujant. Vaizdas pro mano darbo langa, nors ne is mano ofiso. Siaip gyvenant mazdaug Madrido platumoje sniego mes turime visai nemazai - mazdaug kaip Lietuvoje. Kolegos zavejosi serksnu ant saku ir vis klause ar as atsinesiau fotoaparata. Zinoma, nebuvau atsineses, tai teko skolintis ir begt fotografuot serksna. Vienas vyrukas sake, kad nemate serksno labai ilgai ir vis bande mane itikinti, kad jis retas cia. Bet po dvieju dienu vel buvo panasu. Ir kiek prisimenu, cia maciau visai nemazai serksno at medziu. Bet buvo grazus (vis dar) ziemos rytas.

Today I read in the newspaper that it snowed in Barcelona, which is surprising to me. Never thought that it snows there even though i live in the latitude of Madrid and here is a view from one of my work windows. The winter is very similar to Lithuanian with lots of snow and rain. Though when sun shines frigid temperatures appear to be less bitter, but that is just an appearance.

Buvo idomu, rinkti, ruosti, spausdinti ir rusiuoti nuotraukas. Sitaip atrode mano pirmasis sudalyvavimas meno show. Mano kolegoms patiko, labiausiai patiko nuotraukos nesusijusios su darbu :) . Be manes buvo dar trys zmones, kurie eksponavo savo darbus, bet ju visu darbai buvo tapyti paveikslai. Tik as vienas buvau fotografas.
Dekui uz pagalba atrenkant nuotraukas, nors ne visas pakabinau, kurias buvau atsispausdines. Vienos del formato, kitos del turinio nelabai tiko. Is viso to atrodo gausis ilgalaikis kompanijos finansuojamas projektas, kuriam man nereiks det labai daug pastangu. Svarbu tik kazka daryti ir kartais kazkas gaunasi :)  Dabar daug geriau nei pries tai :)