Atrodo anksciau minejau, kad sie metai baisiai islaidus, bet ryskiai dar kazkokie simboliski. Vaziavau siandien kaip ir kasdien namo po darbo. Kaip ir kasdien sustoju vienoje sankryzoje su keturiais stop zenklais. Kaip ir kasdien isitikines, kad atejo mano eile vaziuot, vaziavau per sankryza. Po to ziurktelejau i desine, o is ten atvaro toks didziulis pick-up truck (na siandien jau patys issiverskit, nes mano smegenys truputi perkaitusios). Nuo smugio mano masinele apsisuko net 180 laipsniu kampu. Gerai, kad nieko daugiau sankryzoje nebuvo, nes buciau dar trenkesis i priesingos eismo juostos automobilius. Pirstai sunkiai pataike i 911 skaiciukus, bet siaip ne taip prisiskambinau policijai. Paziurejus po visko i automobili pagalvojau, kad kazkas ten aukstai mane vis tik saugo, nes jei bent pusmetriu arciau masinos priekio butu dauzesi, tai nezinau ar buciau galejes dabar rasyt is viso. O dabar jauciuosi tik sukrestas, nieko daugiau kol kas.

Kai nuvariau masina i remonto garaza (kur mane jau pazista) meistrai nuramino mane, kad greiciausiai teks nauja masina pirkti. Smugis i bagazine buvo toks, kad visa bagazine perlinko ir nebeatsidaro, ir kas keisciausia radiatorius prakiuro taip pat, policininkas negalejo patiket, bet skystis taip verzesi, kad jis zinoma negalejo patiket, kad buciau galejes su tokiu radiatorium is viso vaziuot. O oro pagalvemis nusivyliau - mano galva smugis buvo nemazas, bet jos nepasirode, nors as to tikejausi kiekviena sekundes dali.

Vienzo, net jei ir atrodo, kad viska darai teisingai, vis tiek gali papult i nekokia avarija, dekui Dievui, ir si karta sveikas likau, dabar nezinau ar bijot man vairuot ar ne.

Pastarosiomis dienomis kamuoja mane rasymo perteklius. Tai va dabar per pietu pertrauka emiau, galvoju, ir nerasysiu o fotografuosiu. Ne ka cia galiu fotografuot, nes turiu tik telefona, be to totali betvarke ofise niekam neidomi (is kitos puses turbut ir kompanijos taisykles neleidzia fotografuot ofiso). Kadangi viskas susije su rasymu tai va ir mano naujoji rasymo priemone, kuria gavau dovanu. Simta metu nebuvau rases su rasaliniu parkeriu, bet dabar kai paemiau i rankas, tai labai idomus jausmas juo rasyti. Bet idomiausia, kad siais laikais visas rasymas jau persikele i kompiuteri ir toks parkeris naudojamas tik visokiems dokumentams pasirasyt. Na aisku galima dar ir bloga ant popieriaus rasyt :) bet jis turbut kitaip vadintusi :) .

Deze Cikagos gatveje. Fotografuota telefonu, pradeda patikt :)

Ka daryt, kai netiketai pataikai, kaip pirstu i aki? Va ateinu siandien i darba ir nueinu su kolega pakalbet apie nieka. Rodo, koks fainas jo naujas kompas, kuri jis dar vakar nusipirko, siaip pabendravom apie nuotraukas, vaikus. Tik ziuriu, kad ant kaklo kazkoks ibrezimas, galvoju, nu zmogus siaip savaitgali ka nors remontavo ir ko tik nepasitaiko per tuos remontus. Bet ant juoko sakau, ar tik nebus su zmona susipeses. O jis ir sako, va matai kaip ji mane uzpuole, uz tai dabar kompa nusipirkau, ir apskritai  gal zinai kur buta rast gera ....

Siais metais kazkaip viska reikia keisti. Pirmiausia, padariau avarija, tai reikejo automobili remontuot, po to vel automobilio ratai suskilo (na tokie aliuminio lydinio, net du is karto suskilo), pries dvi savaites karscio neatlaike kondicionierius namie, o siandien dar ir saldytuva teko pirkti. Kazkokie perdem islaidus metai. Bet nieko nors is darbo nemeta, o priesingai bando daryt, kad pats neiseiciau.

Apturejau idomia diskusija Trojaus bloge apie grafiti. Kazkur vidury tos diskusijos pagalvojau, kad gal as tikrai kazko nesuprantu, tai nuejau i knygyna pasiziuret kas rasoma grafiti tema. Susiradau viena knyga, kuri skelbiasi busianti pirmoji savo rusies knyga apie grafiti. Knyga is tiesu nebloga tuo, kad pateikia nemaza apzvalga visokiu grafiti stiliu ir visokiu ivairiu visuomeniniu momentu. Be to pilna grafiti nuotrauku. Na as per daug nesigilinau i teksta, bet perziurejau nuotraukas, noredamas susidaryt bendra vaizda. Supratau viena dalyka, kad yra grafiti, kurie man patinka, bet jie greiciau butu modernios fresku versijos. O visokie be rysio uzrasai ant sienu, nors "specialistai" sako, kad tai yra grafiti esme, man visai nepatinka ir atrodo kaip sienu terliones. Todel manau, kad jei grafiti nera bendrai sutartas dalykas, tai tera terlione ir turto gadinimas, gerai, kad juos bando sugaudyti policija. Visai neseniai vienos mano koleges sunu policija pagavo uz grafiti, tai net teismas jam buvo, gavo viesuju darbu. Manau taip jam ir reikia. Kad taip kuo daugiau policija pagautu, tai gal Vilnius grazesnis butu.

Idomu kartais sutikt valstybes tarnautojus. Ypac kai jie tavimi domisi, gal nebutinai tavo problemomis, bet tavimi ir gal but tuo ka tu jiems duosi :) .

Siaip cia vieno is ju nuotrauka, bet nepulkit sakyt, kad jis negali buti valstybes tarnautojas. Denali nacionaliniame parke ziema negalima niekuo kitu vazinet tik sunu kinkiniais, tam kad viskas isliktu taip kaip seniau. Todel ten yra sunynas, o sunys beveik kaip darbuotojai. Is tiesu, kadangi jie islaikomi is mokesciu moketoju pinigu, tai visi mokesciu moketojai gali ten laisvai lankytis ir glostyti tuos sunis. Kai kas gali pasinaudoti teise juos ir isvedzioti vakarais. Sie sunys nuo mazens yra pratinami prie didelio zmoniu kiekio ir didelio demesio jiems, todel, nors ir gana nemazi jie visi labai draugiski. Kad taip visi valstybes tarnautojai butu :)

Tesiant diskusija apie kasdienybe ir dramatiskas nuotraukas, manau sutiksit, kad kasdienybes yra daugiau nei ispudingu kelioniu. Ka gi reiktu man po to cia det kai visas savo kelioniu nuotraukas sudeciau? Gal geriau pramaisiui cia desiu tai is aplinkos tai is tolimesniu vietu, kad idomiau butu :)

Idomu prisimint kaip keliai atrodo Aliaskoj.

Ir vel buvau knygyne. Radau ten tokia knygute, kur zmogelis publikuoja savo nuotraukas nufotografuotas telefonu (iPhone). Galvoju, gal ir idomu, nes is tiesu tai geriausiai atspindi tai ka matai kasdiena. Bandysiu ir as deti daugiau nuotrauku is savo telefono, nors zinoma, man vis tiek reikia jas apdorot su photoshop'u - negaliu tiesiog det beleka.

Kas tik neateina i galva po savaitgalio praleisto automobilyje. Is tiesu negalvojau, kad be gero poilsio tikrai sunku nuvaziuot 1300 myliu per dvi dienas. Trecia diena negalejau is lovos atsikelt. Daugiau taip nedarysiu.

Vakar is ryto atsikeles isejau i balkona gerti kavos - visas dangus buvo uzklotas debesimis ir per pilkumus nieko per daug nesimate. Bet begeriant kava staiga pamaciau kazkokia neryskia raudona juosta einancia per dangu - panasia i rausva vaivorykste, kuri palaipsniui dingo. Pamaniau, kad ateina paskutinioji - raudonos juostos vaidenasi. O po to laikrasciuose skaitau, kad tai musu saulute dovanoja mums pliupsni radiacijos. Gal ir gerai kad pastarosios dienos gana apsiniaukusios, bet karstos. Jauciuosi lyg gyvenciau siltnamyje.