Fotografijos stadijos

This is just a translation of the previous post. I hope some of you will find it amusing :)

One morning badger woke-up and had a feeling that the day is going to be bad. He tried to turn in the bed and sleep until next morning, but Grim Reality (GR) came and pulled him out of the bed. Badger, so rudely treated, had nothing else to do just dress and leave for the office where he was writing all day. He forgot very long ago why and what he is writing, but still kept on writing, because the more he wrote the less hungry he was. So the day was bad and first encounter with GR just confirmed that, therefore badger felt that there is Decisive Moment (DM) coming. He thought of hiding in his little inner world, which was pink and full of grain and beauties. Every time he was hiding there from GR something pleasantly unexpected has happened. Entering the office badger noticed that DM is waiting for him and without hesitation retreated to his little inner world. But to his surprise Unexpected Villainy (UV) was waiting for him, she sat at the table and pink paint was slowly flowing off of it revealing badger’s Despicable Face (DF), which was peacefully smiling. UV noticing badger’s arrival commanded him to sit.  Badger hesitantly sat down and asked what happened, where his grain and beauties are. UV ignoring him told that she is the one who would ask questions and it’s not his business how Whole Life (WL) is falling on a side. Badger contemplated a little about WL and decided that maybe it’s better for WL to be on the side, but in reality he was afraid of UV. During all this time DF was smiling and its smile was getting wider and wider. It looked that if the smile would be bigger it would break the table. Badger was looking at that and could not believe how similar he and DF are. They differed in few features that badger never wanted to see. At that moment UV suddenly asked why badger fall so as to encounter DM. Badger thought that the question is not right, he respected DM very much and thought that DM comes when it’s time for everybody to leave. Suddenly he remembered that trying to avoid meeting with DM he escaped to his little inner world, which now was severely deprived of pink paint and grain and beauties were just a dream. Thinking of that he decided to go back to the office and ask DM for apology. When he returned to the office he found DM standing and browsing  through the pages that badger had written in recent years. DM noticing that badger is watching him asked if he is not hungry. Badger thought that something is not right, he did anticipate stricter DM’s reaction for his escape. At that moment badger noticed his reflection on the side of a half empty glass (which he forgot to clean-up yesterday). The reflection did not scare him much, but he did not understand why above his body there is smiling DF. DM noticing badger’s inner doubt told him that from now on this is going to be his Life’s Face (LF). Suddenly badger understood why everything looks so fallen on the side.

Viena ryta barsukas atsibudo ir pagalvojo, kad si diena bus bloga. Norejo apsiverst ant kito sono ir miegot iki rytojaus, bet Gyvenimo Realybe neleido jam to padaryt ir atejusi isverte ji is guolio. Taip grubiai sudorotam barsukui neliko nieko tik apsirengti ir iseiti i kontora, kurioje visa diena rasydavo. Seniai buvo pamirses ka ir kodel rase, bet vis tiek rase, nes kuo daugiau rase, tuo maziau norejosi valgyti. Taigi diena buvo bloga, pirmasis susitikimas su GR tai patvirtino, todel Barsukas nujausdamas ateinanti Lemiama Momenta bande pasislepti savo vidiniame pasaulelyje, kuris buvo sviesiai ruzavas ir jame visada buvo pilna visokiu grudu ir grazuoliu. Kiekviena karta ten jam slepiantis nuo GR ivykdavo kazkas smagiai nepaprasto. Tik izenges i kontora barsukas is karto pamate, kad Lemiamas Momentas jo laukia ir nieko nelaukdamas puole i savo vidini pasauleli. Bet cia jo lauke Netiketa Nieksybe, kuri sau ramiai sedejo prie stalo, nuo kurio po truputi tekejo rausvi dazai atskleisdami barsuko Niekingaji Veida, kuris ramiai sau sypsojosi. NN pamaciusi atejusi barsuka pritrauke jam kede ir isake sest. Barsukas nedrasiai atsisedo ir paklause, kas cia darosi, kur jo visi grudai ir grazuoles. NN nekreipdama demesio pasake, kad cia ji uzdavines klausimus ir ne jo reikalas, kaip Visas Gyvenimas virsta ant sono. Barsukas truputi pamaste apie VG ir nutare, kad gal jam ant sono geriau, nors is tiesu bijojo NN. O tuo metu NV sypsojosi vis placiau ir placiau. Ta sypsena atrode tuoj perples visa stala per puse. Barsukas ziurejo ir netikejo savo akimis, kaip NV panasus i ji pati, tik kai kurie bruozai jame buvo tokie, kuriu barsukas visai nenorejo matyt. Tada NN netiketai paklause, kaip barsukas sugalvojo nusiristi iki LM. Barsukui sis klausimas pasirode neteisingas, nes jis gi labai gerbe LM ir galvojo, kad jis ateina tada kai jau visiems laikas iseit. Bet staiga prisimine, kad bandydamas isvengti susitikimo su LM jis pabego i savo vidini pasauleli, kuriame jau ryskiai truko ruzavu dazu, o apie grudus ir grazuoles buvo galima tik pasvajot. Taip pagalvojus jis nutare grizt i kontora ir atsiprasyt LM. Grizes rado LM stovinti prie stalo ir vartanti visus lapus, kuriuos jis prirase per pastaruosius metus. LM pamates esas stebimas paklause barsuko ar tas nera alkanas, cia barsukas pagalvojo, kad kazkas ne taip, nes is LM tikejosi kazkiek grieztesnio zodzio uz savo pabegima. Bet tuo metu pamate savo atvaizda pusiau nugertos stiklines sone, kuria vakar pamirso sutvarkyt. Atvaizdas jo labai nenugasdino, bet kazkodel jis nesuprato, kodel jam virs kuno kaba toks niekingai besisypsantis NV. LM pamates barsuko vidine dvejone pasake, kad nuo siol tai bus jo Gyvenimo Veidas. Staiga barsukas suprato, kodel viskas atrodo taip nuvirte ant sono.

 

Tesiant koduotu uzrasu tema, va siandien dar viena koduota stulpa radau. siaip kai randi toki daikta, kaip stulpas, kodo reiksme lyg ir aiski, bet idomiausia, kai aplink nesimato nei stulpo nr. 4 nei nr. 6. Todel sis sunumeruotas vienisas stulpas atrodo labai itartinai.

 

Si karta tiek.

Praejo viena savaite po Velyku ir gamta pas mus jau visai atsibudo. Is ryto siandien atsikele nutarem, kad laikas jau vaziuot i koki nors miska, bet kazkaip jau truputi pabodo miskeliai, kuriuose pastoviai lankomes. Tad pasiemiau zemelapi ir pradejau tyrinet apylinkes. Pastebejau, kad visai netoli (tik puse valandos kelio) yra nemazas ezeras (turbut rasiau, kad ezerai cia daugiausia dirbtinai uztvenktos upes). Taip kad sedom i automobili ir isvaziavom. Kartais idomu vaziuot atrodo seniai pazistamom vietom, bet staiga pamatai, kad tarp tu pazistamu vietu isiterpusios tokios vietos, kuriose niekada nesilankem. Buvo idomu pravaziuot didziule Lokheed Martin gamykla (kas nezino tai tokia Amerikos kariuomene raketomis aprupinanti kompanija). Zinojau, kad ji kazkur netoli yra, bet niekada nezinojau kur, taip paprasta sekmadienio kelione tapo pazintine :). O privaziavus, ezeras pasirode didelis, bet didzioji kranto dalis nepasiekiama arba del to, kad privati arba del to, kad nera kur pastatyt automobilio. Galiausiai apvaziave beveik visa ezera suradom valciu nuleidimo aikstele ir ten islipe isejom vaikscioti po pakrante. Siaip medziai jau visai issproge ir graziai zalsvi.

Cia pora nuotrauku is siandieninio pasivaiksciojimo.

Kaip koks kaimietis nuvaziaves i didmiesti vis dar rasau apie tuos ispudzius. Taigi, kadangi Portlandas tikrai didelis miestas, net savo knygyna turi Powell's vadinasi. Tikrai didelis knygynas irengtas senesniame pastate ir turintis visokiu uzkaboriu, skirtingai nuo tu visu vienodu Borders ar Barnes & Noble, kurie visur vienodi ar nuvaziuotum i Meina ar Kalifornija. Taigi, mano draugai puole zinoma ieskot rusisku knygu, nes jiems taip pat aktualu ka nors skaityt gimtaja kalba, o as sakiau, zinot jau lietuviskai cia nieko nebus, nes niekada nemaciau nei vienos lietuviskos knygos amerikoniskam knygyne ir nuejau ziurinet visokiu kitokiu knygeliu. Po kurio laiko viskas uzkniso ir isalkau (mano draugai gyvena kitoje laiko juostoje, taip kad jie isalksta dviem valandom veliau) tai sugrizau pas juos ir pradejau ziurinet po lentynas. Dziaugiausi pamates kad "Dnevnoj dozor" ir kazkurios Suvorovo knygos padetos viena salia kitos, o lentyna vadinasi "History" ir tokiu fainu sutapimu buvo daugiau. Bet vis tiek man atsibodo ziurinet tas knygas patraukiau prie kazkokiu cekisku, vengrisku ir nustebau pamates lentyna su uzrasu "Lithuanian". Zinoma is desimties ten buvusiu knygu naujos buvo tik tos kurios siule mokintis lietuviu kalbos. Kaip matosi is nuotraukos buvo ir vaikiska knygele ir senoves graiku mitai. Uz $10 nusipirkau 1993 metais Regnum isleista V. Balcycio ir V. Daunio Vilniaus fotografijos knyga. Idomu buvo pamatyt kaip atrode Vilnius tais laikais, kai ten daznai lankydavausi ir nepastebedavau jo. Nors ten sudetos nuotraukos nera labai apgalvotai atspindincios ta laikmeti, bet vis tiek idomu palyginti, kaip Vilnius man atrode praeita vasara ir tai kas ten nufotografuota. Pabandziau skaityt Daunio tekstus ir supratau, kad man jie per daug tolimi. Puse knygos (tekstukai trumpuciai) kiekvienam puslapyje randu zodelius susijusius su gailesciu, kitos puses nebeskaiciau tik nuotraukas ziurejau. Galiausiai atsivertes pati gala surandu knygos metrika ir ten tautine rusu kalba tiesiai sviesiai parasyta, kad knyga atspausdinta Maskvoje leidykloje "Krasnyj Proletarij". Vis tik tais laikais, kai rusai nedave karsto vandens knygeles mums spausdino, taip kad net Amerikoj galima jas gauti.

Periodiskumas visokiu reiskiniu kartais idomus, kartais nuobodus. Bet daznai sukeliantis minciu. Va eilini karta siandien paziurejau Liuta karaliu su savo mazaja dukrele, po kurio ji is karto sako dar norinti ziuret. Ir pagalvoju, kad viskas labai jau simptomatiskai preiodiska, tik daznis skirtingas priklausomai nuo amziaus. Kuo skirtumas didesnis tarp siandienines datos ir gimimo datos tuo akivaizdziau matosi vis kitokie besikartojantys reiskiniai. Isryskeja teoriskai zinomi didelio periodo ivykiai, kai laukti reikia ne vienerius ar dvejus metus. Bet tuo ir idomus gyvenimas. O kasmetiniai ivykiai atrodo kaip gimtadieniai ir sventes lyg senos drauges grizta kasmet atnesdamos vis kitokius bet tuos pacius pojucius. Va sios Sv. Velykos jau visos suzydejusios, o dar siandien, pagalvojau, kad reiktu gal ir zole dar nupjaut pries Sekmadieni. Bet taip jau isejo, kad nespejau. Nespejau ir nemazai kitu darbu, bet darbai palauks savo laiko, o dabar jau laikas svesti dar viena Prisikelima. Su Sventom Velykom !

Dar siek tiek apie Portlanda, tiksliau apie jo restoranus, bei googlemaps. Siaip kaip rasiau anksciau telefonas mano visai neblogas, kadangi per ji galiu skaityt interneta, rasti kur esu bei rasti restoranus esancius aplink. Tiesa googlemaps dar duoda tokia galimybe, kad nurodo, kaip nuvaziuot ar nueit iki vietos, kuri reikalinga. Tai visiskai pakeicia visokius GPS navigatorius. Kol kas vaziuojant nebuvo man jokiu bedu, bet va didmiestyje - Portlande, kur daug visko yra netoli ir galima nueiti tai isbandziau nurodymus pestiesiems ir galiu pasakyt - nieko gero, is dvieju bandymu abu kartus man buvo nurodyta eiti kazkur neaisku kur. Viena diena kai nuvaziavom su draugeliais i centra ir norejom surast restorana, kur pavalgyt tai telefonas parode, kad netoliese turetu buti gerai rekomenduojamas Libanietiskos virtuves restoranas Karam bet googlemaps rode, kad tas restoranas yra viduryje tilto, kuri neseniai pravaziavom. Taigi nepuolem vaiksciot kaip buvo nurodyta bet apsidairem ir is tiesu pamatem ta restorana. Siaip jis buvo labai jaukus ir maistas buvo labai skanus. Is tiesu kai buvau Portlande valgiau daug avienos, nes kazkaip dar buvau apsilankes Marokietiskame restorane. Marokietiskas restoranas Marakesh taip pat neblogas, kas idomiausia jame reikia sedet ant tokiu pagalviu ganetinai zemai. Duoda jie ten, atrodo, penkiu patiekalu vakariene uz, atrodo, 25 dolerius. Siaip tai visai po pigiaja, tik va maisto yra tiek, kad as nebuciau sugebejes suvalgyt (siaip amerikonai valgo zymiai daugiau ir niekaip neusprantu kur jiems telpa). Bet jei uzsisakai atsikra patiekala, tai jis kainuoja mazdaug apie 15 doleriu. Siaip jo pilnai man uzteko ir maistas buvo labai skanus. Idomiausia, kad abiejuose restoranuose valgiau aviena, kurios paprastai negaliu pakest del specifinio kvapo ir skonio. Bet tuose restoranuose aviena buvo paruosta tikrai gerai ir buvo labai skanu. Siaip Libanietiskas restoranas man patiko labiau, be to jame buvo galima paragauti Libanietisko vyno, kuris man labai patiko.

Taciau Portlande reikia eit ragaut alaus. Daznas baras daro kelias rusis savo alaus ir galima uzsisakyt tokiu stiklineliu juosta su pavyzdziais visu rusiu alaus. Pirmaja diena, nuejom i toki alaus restorana Deschutes, kuriame mes greit turejom pavalgyt priespiecius, bet tuo paciu paragavom alaus. Ten jie turi apie 20 rusiu alaus, taigi pirmaja diena paragavau 6, po to turejom begt atgal i konferencija ir paziuret kaip draugelio dukra pristatineja savo plakata (taip, kartais ir fiziku dukros seka tevu pedomis, o po to tevai susitinka su dukromis visokiose konferencijose :) ).

Kita karta teko lankytis Rock Bottom restorane. Ta vakara jis buvo toks truputi perpildytas bet suradom vietos prie baro ir ragavom alu. Sis alus buvo prastesnis, ypac lager kazkoks nesusitupejes raugas. Kadangi mums ten alus nepatiko nutarem dar kur nors nueit. Aplankem dar pora baru, bet galiausiai turejom sugrizt i Deschutes. Ten isgeriau dar viena ju IPA alaus ir man buvo gana. Vairuot jau nebegalejau, bet didmiesciai geri savo visuomeniniu transportu, sedau i tramvaju ir nuvaziavau pas Dmitriju i viesbuti, kur jis manes lauke su dar keliomis rusimis alaus. Kai as jam pasakiau, kad turejau masina palikt Portlando centre, tai jis su zmona atsikele ir nuvaziavo parvaryt mano masinos prie ju viesbucio. Taip ir pasilikau ta nakti pas juos viesbutyje dar truputi paragavau alaus. O kita diena vis tiek kaip tikras jet lago iskamuotas zmogelis atsikeliau 6 valanda ryto ir kol mano draugai miegojo susirinkau daiktus atidaviau automobili ir vaziavom i Idaho.

Vienzo, jei busit Portlande, tai butinai aplankykit Karam ir Deschutes. Gal dar yra geru vietu, bet del laiko stokos negalejom daugiau isbandyti.