Nesveika praleist tiek daug laiko vairuojant. Bet buvo smagu susitikt su draugais, ikopti i kalna, nors buvo baisiai salta ir dar viena keleive teko uznest ir nunest. Jauciuosi siek tiek pailsejes nuo visokiu nesamoniu darbe. Dar buvo idomu apsilankyt Mass Moca, kaip minejau. O ten radau pamesta, gal is tiesu labiau uzmirsta skaiciu savo kolekcijai.

Kadangi rytoj Padekos diena, tai as irgi padekosiu visiems kas cia lankosi. O siaip isvaziuoju ilgajam savaitgaliui i Masaciusetsa (vel 10 val. vairavimo i viena puse). Vel lankysiuosi Mass Moca ir gal ka nors nufotkinsiu. Dekui kad lankotes ir ziurinejat mano nuotraukeles.

Baime aptraukia rudimis krumpliaracius, kiekvienas dalykas, kuris galejo buti pasiektas ir buvo uzmirstas, lyg korozija veikia laikrodzio venas, sukelia salto jo mazu rubinu kraujo gangrena.

Julio Cortazar

Pradejau rasyt visokius daiktus is savo gyvenimo, bet po to supratau, kad negaliu visko cia aprasyt kas vyksta mano darbe pvz. nes musu vadas ne viena karta tiesiai sviesiai yra pasakes, kad seka kas ka daro internete. Kai parasiau visko nuejau i googli ir paziurejau kaip jis isverstu mano sleiva tekstuka i anglu kalba. Supratau, kad nebegaliu sau laisvai naudotis uzsienio kalbos zinojimo privalumais. Isverstas tekstas nors ir nekoks bet suprantamas. Taigi technologiniai isvystymai mazina laisves. Kaip tik dar siandien eilini karta paziurejau filmuka "I Robot". Kazkaip sutapo ...

Pasaulis yra susapnuotas daiktas, tik siais laikais zmones nebegali patys sapnuoti. Ismanus pardavejai prikure visokiu sapnus skleidzianciu prietaisu. Ir niekas nebeklausia ar kas nors sapnuoja elektrines avis, greiciau tos avys sapnuoja mus. Ir apskritai kas tos avys?

Tesiant skirtingu kulturu poziuri i gyvenima. Sedejau as vel kavinej, kaip ir kiekviena treciadieni (kaip minejau) tik si karta kitoje. Sedejom mes su dukra prie duru. Tos durys tokios nepermanentines ir vasara jos suskleidziamos ir ta veranda (gal but taip idomiau ta dali vadint) pasidaro atvira erdve. Kadangi taip yra su tom durim, tai jos tokios nelabai standartines - jos turi rankenas is abieju pusiu. Tuo tarpu didzioji dauguma duru Amerikoje turi rankena tik is vienos puses - is tos, is kurios reikia jas traukti. Is kitos puses dazniausiai buna tokia svirtis, kuria paspaudus durys atsidaro. Taigi sedim mes ten su dukra prie duru ir idomu stebet kiek zmoniu bando tas duris atidaryt i neteisinga puse (traukdami). Idomiausia, kad kitiems prireikia beveik penkiu kartu tas duris patraukt, kol suvokia jog reiktu stumti. Pasedejes kuri laika eidamas prie duru galvojau ar man tikrai pavyks jas atidaryt is pirmo karto :)

Man vis tik vienas is idomiausiu dalyku yra kulturiniai skirtumai tarp skirtingu zmoniu. Helovynas atejo ir praejo, mano vaikai parsinese mazdaug tris, gal keturis kartus daugiau saldainiu nei as isdalinau (nors saziningai juos dalinau visa valanda, kas sudaro tik puse viso laiko). Nezinau, ka dabar jie su tais saldainiais darys, tik zinau, kad as nesiruosiu siais metais pirkt saldainiu. Bet vaikams buvo linksma, o man idomu paziuret kaip kaimynu vaikai uzaugo. Bet apie kulturinius skirtumus - pries tai buvusia nuotraukele pateikiau helovyno fotografijos konkursui tokiam puslapyje, kuri daznai lankau (www.photosig.com), tai ji dabar septintoje vietoje (is 45) pagal publikos pasirinkima (teiseju pasirinkimas gali buti kitoks). O kad ana nuotrauka patiko tik vienas Fanta tiesiai sviesiai parase :) (cia siaip kabinejuosi prie kitu :) ). Ziuresim kuo viskas baigsis :)