Pirma karta suradau "Fuko Svytuokles" ivertinima lygiai toki, koks mano galvoje ilgai sukosi ir net atrodo su kai kuriais zmonemis man teko susipykti del mano poziurio i sia knyga. Sklaidydamas Raimundo tinklarasti ar siaip jo puslapi prisiminiau apie savo neimanomai reikalingu igudziu suvestine, kuri zinoma baigesi kaip visada - per puse - tiksliau gera pradzia :) . Taigi pateikiu ta pradzia, nes ir paciam idomu buvo surasti savo grafomanijos siukslyne viena kopija:
Parašytas: Pen. 07 23, 2004 2:02 pm Rašyti temą: Neimanomai reikalingi igudziai
Sriubos pjaustymas
Norint supjaustyti sriuba is pradziu reikia issirinkti teisinga iranki. Stereotipiskai galvojantys zmones manytu, kad reikia galasti peilius, taciau sriubos pjaustymas nera susietas su astria briauna paverstu metalo gabalu.
Sriuba geriausia pjaustyti naudojant tikejima, kaip kad Moze tikedamas sugebejo perpjauti visa jura. Kadangi eilinis pilietis savo tikejimu negali prilygti Mozei, tai geriau is pradziu praktikuotis sriubos pjaustyme - pasekmes ne tokios tragiskos ir galima net pajusti malonuma. Toliau reikia issirinkti sriuba, kuria norima pjaustyti. Del kulinarines veiklos ivairoves sriubos siais laikais buna nuo paprastu iki keistu. Pjaustymui tinka visos, tik pradedanciajam tikejimo vartotojui siulyciau treniruotis nuo paprastos sriubos - buljono. Jame daug skyscio ir ji homogeniska. Toliau igudus galima pereiti prie kitokiu, turinciu visokiu kietu priemaisu, sriubu pjaustymo.
Sriubos pjaustymo nauda gal nera labai akivaizdi, bet is tiesu tai labai reikalingas dalykas. Pirma, galima taip padalinti sriuba i lygias dalis ir valgyti is vienos lekstes keliems pilieciams islaikant higieninius reikalavimus, kad niekas nesiliestu prie svetimo maisto. Antra, senesniems zmonems, kuriu dantys neikanda mazi sriubos gabaleliai gali buti nuryjami nekramtant. Trecia paaugliams galima atpjauti gabala sriubos be ingredientu, kuriu jie nemegsta. Ketvirta, isimylejeliai gali valgyti kiekvienas savo sriubos gabala is vienos lekstes ir taip jaustis dar labiau suarteje. Penkta galima rengti sriubos pjaustymo varzybas ir tuo budu palyginti kurios religijos tikejimas stipresnis, bei sukurti tikejimo vienoves jausma.
Sarkazmas turi ploną ribą, kiekvienas naujas absurdo sakinys turėtų atpjauti nuo realybės sriubos dar vieną emociją ar mintį, antraip jis pats rizikuoja virsti dietinio stalo nr. 4 (45!) patiekalu.
ReplyDeleteSriuba. JI archyvinė? Jau buvo skaityta...
ReplyDeleteTik Tu, Mini, kaip tikras fizikas galėjai susigaudyti sudėtingame rzu tinklaraštyje :)
ReplyDeleteDėkui labai už nuorodą, tada sugebėjau peržvelgti ir kitas recenzijas. Visada buvo įdomu, kuo jus, 'technarius' taip traukia Pelevinas. Dar atradau suprantamą ištikimybę stipriausiems man žinomiems fantastinės literatūros kūrėjams - br. Strugackiams, S.Lemui. Bet kad galėjo sužavėti Jazukevičiūtė... :D
Kai dirbau Matematikos institute, tai skyriuje turėjom tokį vizionierių, idėjų generuotoją. Jis jau man buvo įvaręs pasibaisėjimą, nes į kiekvieną pasakytą teiginį atsakydavo prieštaravimu ir kritika. Kiekvieną :) Dabar, kai savyje pastebiu tokį polinkį, tai prisimenu su nustebimu tąjį vizionierių ;)
Ir visgi prieštaravimai žmogui reikalingi.
Beje, o koks būtų skirtumas tarp kasdienių kaukių ir karnavalinių? Gal tuo, kad karnavale žmogus savęs jau nebeprivalo kontroliuoti? Bet kai nebesikontroliuoji, tai ir nebevaidini? Būni nuoširdus? Klausiu ir Minio blogą vis aplankančių Raimundo, Bukos.
Visada būni bent kiek nuoširdus (nes tu esi tu) ir visada kažkiek vaidini (prisiverti valgyti šakute), skiriasi laipsnis. Karnavalas juk irgi gali būti oficialus (pirmadienio „mišios“ darbe) ar laisvas, laukinis ar civilizuotas. Koks buvo klausimas?
ReplyDeleteir, ėėėėėėė, štai žemėlapis: http://www.rzu.lt/index.php?zemelapis
Raimundai, dėkui už nuorodą, bet gal girdėjai tokį teiginį, kad moterys žemėlapiuose nesigaudo :D
ReplyDeleteKlausimas buvo apie karnavalus. Ar nėra taip, kad per karnavalus žmogus paslepia savo veidą, kad galėtų atsipalaiduoti ir nebūti su savo gyvenimiškąja kauke? Tai yra, didžiausias nuoširdumas pasiekiamas, kai visiškai užsimaskuoji? Ar nėra tai iš dalies ir internetinio bendravimo populiarumo paslaptis?
Kasdienė kaukė - vidinė, karnavalinė - išorinė.
ReplyDeleteČia kaukė su gyvos moters akimis ar nuauksintas veidas?
Sriubos pjaustymas... hm... man tokios mintys niekada nešautų į galvą. Anot kažkokio matematiko, kadaise pasakiusio apie vieną savo mokinį: "A, tasai tapo poetu. Tapti matematiku pristigo fantazijos". O Vilnis sako, kad fizikai dar gudresni... Smagus tekstas. Gal ir archyvinis, bet aš nebuvau skaičiusi, nepavydėk Miniui literato laurų, Troy. :)
Wieschliba mote geresne yra nei brangus auksas
ReplyDeleteBuka, jei ne Troy, tai aš būčiau tą patį vamptelėjusi :)
ReplyDeleteTiesiog norėčiau tuo pasakyti, kad labai gerai įsidėmėjau tą kūrinį. Bet perskaityti dar kartą buvo malonu.
:)
Nei raukšlėsis, nei vys, nei sens.:)
ReplyDelete"Sriubos pjaustymas", mano nuomone, buvo vienas iš stipriausių Minio gabalų, klasika. Trojus pavydi, bo jis viską, ką padoresnio turėjo, jau ištraukė. O Minis tik pradeda. Labai gerai. Jaunimui (Bukai, pvz.) proga užpildyt išsilavinimo spragas.
ReplyDeleteFui, kokie nuobodus Troy ir Vilnis, toks vartotojiskas poziuris - skaiciau maciau duok kazka naujo. Juk net parasiau data kada buvo sriubos pjaustymas buvo parasytas, kad tikrai nekiltu abejoniu. :)
ReplyDeleteO is tiesu tai butent naujiems skaitytojams ir idejau si tekstuka.
Gerai, cia tokia reakcija, nepriimkit uz gryna piniga. Veliau, per pietus parasysiu dar, kai sugalvosiu atsakymus i klausimus :)
Taigi neparašiau pavadinimo, žioplė. SUB PERSONA AUREA, t.y. "po aukso kauke". Senovės Egipte turtingos damos miegodavo, tokias užsidėjusios, kad išsaugotų veido skaistumą ir grožį.
ReplyDeleteto buka - buvo toks David Hilbert, kurs tai pasakė :)
ReplyDeleteKas liečia Mozę, tai jis tik laikinai sugebėjo padalinti jūrą, ji užsiėrė paskandindama F kariuomenę. Tačiau nereikia nusiminti, vis dar galima padalinti sriubą tam tikrose temperatūrose ar su tam tikru stambiamolekulinių junginių koncentracijomis :) Kiekvienas galim turėti Savo gabalėlį... Jei jau taip reikia.
Sveiki,
ReplyDeleteDar karta perskaiciau ka parasiau, tai ziuriu pamirsau pasakyt pagrindini dalyka, juk sriubos pjaustymas atsirado butent po to kai perskaiciau "Fuko Svytuokle" ir ten buvo toks juokas apie visokius neegzistuojancias "akademines" sritis.
Raimundai, fainas Tavo tekstukas, man patiko absurdo sakiniai pjaustantys realybes sriuba :)
Vilnie, nezinau ar jau aplankei Raimundo bloga, bet jis, mano galva, gana idomiai ten apie nuosirduma parase. Nesakau, kad as sutinku, bet skaityt idomu buvo. http://www.rzu.lt/?2009-04-07
O karnavalines nuo kasdieniu kaukiu turbut skiriasi tuo, kad jas pasirenki pats - jos nera primestos visuomenes ar savo nebrandziu ankstyvuju pasirinkimu, galbut ? Kai nebesikontroliuoji nesi nuosirdus, tik pasiduodi instinktams.
Buka, pastaruoju metu paskaites savo ankstesnius komentarus nutariau daugiau nebeaiskinti kaip viena ar kita nuotrauka buvo padaryta. Taip darydamas manau sumenkinu jos verte iki kazkokios proceduros. Todel Tau liks tik spelioti ar tai veidas ar kauke ar akys gyvos :) O pavadinimas idomus, tik man kazkodel kitokios asociacijos kyla ziurint i sia nuotrauka.
Johannes, na toks komentaras apie moteris saly kur gyvenu gali buti suprastas ne visai "teisingai" ir gali buti apkaltintas seksizmu. Nors gal as ne visai suprantu zodi "Wieschliba" - niekada nebuvau kalbininkas ar filologas.
Ren, jura didelis daiktas ir sunku butu islaikyti ja perpjauta. O Moze ja pjove tik tam laikui, kad butu galima per jos dugna pervaziuoti. Del sio laikinumo ir nesiuliau pjauti juros (isivaizduok, kas bus jei visi prades juras pjaustyti - laivai nebegales plaukioti, nekalbant apie didesnes zuvis bei gyvunus). Su sriuba kitas reikalas - perpjauni ir suvalgai tai ka atsipjovei, visa kita gali likti kitam kartui ar kitiems.
O taip techniskai kalbi tai apie saltiena ar ne ? bet saltiena nera tokia idomi kaip skysta sriuba - pvz. sultinys. Is kitos puses nera tokio svarbaus reikalo, juk nevisi ir tiki, kad galima perpjauti sriuba :)
Minis sako: "Kai nebesikontroliuoji nesi nuosirdus, tik pasiduodi instinktams".
ReplyDeleteNoriu pasitikslinti: ar kai veikiame instinktyviai, tai nesame nuoširdūs? :O
Ar tik nelaikai nuoširdumo viena iš daugelio žmogaus kaukių? Nors sutinku, kad Tavo teiginys kai kuriais atvejais yra teisingas. Žr. žemiau į mano išvedžiojimus :)
Raimundo formulę apie nuoširdumą perskaičiau, man ji pasirodė logiška. Įrodinėju: DKLŽ apibrėžiama, kad nuoširdus - tai "gera linkintis, atviras". Kadangi panaudoti du net galintys būti priešingi bruožai (nes atviras žmogus, pvz. gali ir pyktį rodyti, ir neslėpti paniekos kitam žmogui), tai ieškome jų bendro vardiklio: gera linkintis ir tai atvirai demonstruojantis žmogus. Juk gali būti gera linkinčių, bet labai uždarų žmonių, ar ne? Taigi, poreikis naudoti gerai sukonstruotą kodą kyla iš sąlygos atskleisti savo viduje vyraujantį gero linkėjimą, arba kaip Raimundas sako - "giliai prasiskverbusią empatiją".
Įrodžiau formulę?
:)
Tam ar tai ren: nesu girdėjus tokio Hilberto, pavadinimą sugalvojau pati ir išverčiau į lotynų kalbą.
ReplyDeleteBuka, man atrodo, kad Ren kalba apie Tavo pries tai buvusi komentara, kuriame yra fraze apie matematika ir poeta.
ReplyDeleteTaip, Vilnie. Minčių skaitymas (jų perdavimas), o ne riaugėjimas.
ReplyDeleteBeje, Mini, tavasis rašymas be diakritų man yra pats nenuoširdžiausias (paikai karnavališkas) šio įdomaus blogo bruožas.
Raimundai, Minis čia jau vieną kartą aiškino, kodėl jis negali rašyti lietuviškomis raidėmis. Galiu paliudyti, kad tikrai taip būna - ir aš dirbu tokioje kompanijoje, kur nieko pačiam neleidžia instaliuoti į kompiuterį, net IE nuostatų neleidžia keisti. O žaisti su webinėmis klaviatūromis galima tik tada, kai reikia surinkti kokią paieškos frazę ar trumpą citatą (taip aš rusiškus žodžius kartais parašau), bet ne ilgesnius tekstus.
ReplyDeleteMan nekliudo jokia išraiškos forma, jei turinys įdomus.
Šį tekstą parašiau taip:
ReplyDeletea) atsiverčiau IE lange http://raimondas-misius.w3.lt/lietrasa/
b) įsitikinau, kad View - Encoding - Unicode (UTF-8)
c) perjungiau kompiuterio Language bar iš LT į EN
d) pasirinkau lietrašoje Baltic (skaičiukų)
e) ąčęėįšųūžĄČĘĖĮŠŲŪŽ
Tuomet persikopijavau iš vieno langelio į kitą. Ką reišia žodis žaisti? Kaire ranka laikyti šakutę, o dešine peilį, nors tai, neįpratus, nėra labai patogu?
Tekstas yra toks žanras, kuriame turinys su forma glaudžiai persipina...
Na, kiti dar pasakytų, kad tekstas toks žanras, kuriame ir jo skambesys svarbus. Bet nedaug kas tinklaraščiuose rūpinasi skambesiu. Gal net, jei rūpintųsi, tai būtų kokių nors vertintojų dėl neįprastumo apkaltinti išsidirbinėjimais, nenuoširdžiomis kaukėmis... ;)
ReplyDeleteBeje, pažįstu ne vieną kovotoją prieš tarptautinių žodžių naudojimą lietuvių kalboje. Jie aiškina, kad kiekvienam tarptautiniam žodžiui, ne tik skoliniams, galima sėkmingai surasti lietuvišką atitikmenį. Tokius žmones koks nors žodis "empatija" erzina kaip bulių raudonas skuduras ;)
(pastaba: žinau, kad buliaus raudona spalva neerzina, tačiau taip mėgstama lyginti :))
Manau, kad su tinklaraščio forma visgi labai įdomu paeksperimentuoti per daug nesilaikant VLKK draudimų ir rekomendacijų.
Šiur, vai:
ReplyDeletehttp://www.rzu.lt/index.php?tikrine_kalba
:)
Žodis "lietraša", turbūt, reiškia "liejama trąša", ane? Turėtų būti su nosine. "Lietrąša".
ReplyDeleteNepažįstu jos autoriaus, bet jau rašiau (pirmame komentare) apie sarkazmą.
ReplyDeleteRaimundai, o koks būtų Tavo komentaras apie ironiją?
ReplyDelete;)
Ironiškas.
ReplyDeleteBandau nauja rašymo būdą - lietuviškai. Žiūrėsim kas gausis.
ReplyDeleteVilnie, norėjau atsakyti i Tavo klausimą apie instinktus. Manau, kažkiek maišai, instinktus nuo įpročių. Instinktyviai gali būti aiškinama kaip pvz. Raimundo bloge parašyta - "instinktai ir gyvūnams būdingi archetipai, ant kurių pamatų ir griuvėsių pristatyta ... ", t.y. tai kas yra gyvūliškai įaugę i mus. Niekas nevadina gyvūlių nuoširdžiais ar kokiais nors kitokiais, nes tai žmogaus sugalvoti žmogiški atributai, o gyvūliai yra natūralus visada :) ar tai nuoširdu ?
Bet aišku galima ir galvoti, kad ka nors darant pastoviai tas įprotis pasiekia (ar nusileidžia į) instinkto lygį. Bet mano nuomone tai nėra tikras instintyvus elgesys, tiesiog įprastas.
Tokia mąstymo grandine ir buvo pagrįsta mano išvada apie nesikontroliavimą - tampi natūralus, bet nebūtinai nuoširdus.
Raimundai, Tavo pastabas priimu, bet Tavo paties toks primygtinis priekaištas man skamba baisiai arogantiškai. Tiesa pasakius, internete rašau (Vilnis paliūdys) jau gerus septynerius metus (atrodo) ir kažkodėl nelabai kam užkliuvau su savo šluba rašyba, dėl to ir nebuvo didelio poreikio ieškoti būdų ką nors keisti. Bet Tavo nurodyta programa atrodo neblogai, žiūresim kaip man seksis toliau. Iš kitos pusės man atrodo pervertini mano teksta - man tai nėra koks nors žanras, o tiesiog kažkokio turinio įvalkalas ir nėra taip svarbu, koks jis. Bet sutinku - yra hipių ir pankų, bet yra ir stilingų žmonių. Visokių yra ir visokių reikia, kitaip būtų nuobodu :) Iš trečios pusės labai keistai atrodo Tavoji kova už žekliukų tikslumą, kai tuo metu rašai tikrinę kalba (su visais barbarizmais) esant labiau svarbią už taisyklingą. Vienžo, bandysiu toliau naudotis Tavo programėle, bet nežinau kaip ilgai, gal ilgai.
Nesu šios programėlės autorius (ir ji netobula, neveikia su mano Ugnine Lapute). Antra vertus, joje naudojamą javascriptą lengva pasiimti (ir modifikuoti savo reikmėms).
ReplyDeleteVelniškai smagu matyti į diakritus įvilktą tekstą. O dėl arogancijos tikriausiai būsi teisus, turiu šia ydą.
Keistas dalykas, tas nuoširdumas?
Kol viską perskaičiau, nebeliko ką ir sakyti :))))
ReplyDeleteSkirtingai, nuo Tavęs, Raimundai, man šis tekstas, nors ir teisingas (diakritų prasme) kazkodėl atrodo svetimas. Gal dėl to, kad tiek ilgai naudojausi šlubu tekstu. O dabar jaučiuosi lyg ka=ką praradęs. Na va z radės ant šito kompo jau ir nespausdina ... tikrai netobula ta programėlė.
ReplyDeleteČiukčia, o Tu ir nešnekėk su kompu, o tai =(z)mona pagalvos, kad neviskas tvarkoj galvelej. Čia rašyt reikia o ne šnekėt :)))
ReplyDelete