Gamta atrodo pradeda atsibust. Pasivaiksciojimas per pietu pertrauka buvo labai geras, nors saule ir nesviete, maciau ir girdejau labai daug pauksciu. Fotografavau visokius niekus ir kazkaip niekaip negalejau suprast kas ten toks nei paukstis nei ne at rasto tupi vidury kanalo. Bet buvo per toli, kad iziureciau. Bet paejes toliau pamaciau sia vandens ziurke tupincia ant ledo krasto ir grauziancia kazka. Bunda gyvunai, nors radijas gasdina, kad sianakt snigs ir lis ir sals. O ryte bus nuo 2 iki 3 coliu sniego, per rytojaus diena gasdina, kad dar nuo 7 iki 10 prisnigs. Jei taip bus tai nepavyks nuvaziuot i Vakaru Virdzinija, tokiu oru geriau namie sedeti.

Pries siek tiek daugiau nei metus rasiau, kad savo nuotraukomis viena karta pamaitinau beveik 300 zmoniu. Tai, va siais metais mano nuotrauku deka pavalgys 400 zmoniu. Atrodo, kad mano nuotraukos po truputi populiareja tarp bendradarbiu :) .

O i sia nuotrauka ziuriu ir negaliu pamirst neseniai matytos M.C. Escher'io parodos vietiniame meno muziejuj. Net idomu, kad i toki maza muzieju atveze tiek daug originaliu jo darbu. Daug kartu esu mates jo reprodukcijas, bet ziurint originalius darbus tiesiog jausmas visiskai kitoks. Darbu detales ir formatas labai itakoja pacio kurinio priemima.

Akivaizdu, kad zaidimas dar tesiasi. Pasivaiksciojau siandien per pietu pertrauka aplink savo darba.

Ka tik norejosi silumos ir saules, o va siandien kas darosi ... Bet vis tiek graziau - balciau nei buvo, be to sis ziemos grizimas atveze mano naujaji fotoaparata. Dabar kazkiek stebiuosi kaip geriau jis fotografuoja uz mano senaji.

Isejau pasivaiksciot po vietine pelke. Kol vaiksciojau kazko ipuoliau i depresija, jokiu spalvu ir jokios gyvybes, tik vienisa gulbe kazko klyke tolumoje.

Medziai be lapu ir visi tokie kazkokie vienodai negyvi, zole taip pat rudai pilka. Ten kur buvo vasara ir rudeni meldai teliko kazkokios isgultos kruvos sieno.

Saule gerai, bet butu dar geriau jei ir silumos butu, o kol kas tik siaip atrodo parode, kad ir ziema gali but kazkiek vilties, nors man vis tiek depresija uzejo. Noriu pavasario jau ...

Gyvenimas keistai sukasi ratu. Viena karta kencia nuo komunistu ir kai kurie neisgyvena, kita karta uzauga komunistineje visuomeneje, bet didziaja dalimi troksta, kad gyvenimas pasisuktu kitokia laisvesne kryptimi, atsiradus galimybei issiverzia ir uzaugina savo vaikus "laisvus" ir "nepriklausomus" nuo komunistines minties, bet galiausiai jie pradeda dometis ir garbinti Che bei kitus komunistinius galvazudzius (kazkodel Hitleri maziau kas garbina arba to neviesina).

Turbut vienos kartos kancia nepasiekia toliau nei vaiku, o vaiku vaikai gyvene geriau nei seneliai,  galvoja, kad viskas is dangaus nukrito, o komunistines idejos vilioja savo lygybe ir pan. Vienzo, sukurta saugi aplinka kenkia vaiku vystymuisi.

Dar viena is senesniu nuotrauku, bet ne tokia sena, tik gal kokiu 4 metu senumo.

O siaip nusipirkau nauja fotika ir dabar laukiu, kada ji atves. Gal daugiau fotografuot pradesiu :)

P.S. Siandien dar paskaites laikrasti suradau tris idomias nuorodas:

Lietuva

Rusija

Amerika

Ir dar vienas nesusijes pastebejimas. Vakar vaiksciodamas po WalMart'a ir laukdamas kol man ten pakeis automobilio alyva, priejau prie automobiliniu radio imtuvu ir vienas ten turintis toki didesni ekrana rode rusiska uzrasa, kuri perskaiciau, bet kazkaip galvoj neuzkibo jokia mintis, bet po kurio laiko supratau, kad cia rusiskai suprantanciu zmoniu beveik nera. Net idomu pasidare kaip vargsai WalMart'o darbuotojai sugebes atstatyti imtuva i suprantama kalba. O vaziuodamas i darba prisiminiau, kaip mano bendradarbiai susinervino, kai netycia spausdintuvo kalba pakeite is anglu i estu ir bande skambinti ir ieskot pagalbos is HP. Bet galiausiai nutare, kad as esu poliglotas ir galiu atvest spausdintuva i prota. Nuejes paziurejau, o jis vietoj "Ready" sako "Valmis". Na nezinau as nei estu nei suomiu nei kokios nors panasios kalbos. Tiesiog pagalvojau, kad greiciausiai salia anglu kalbos yra estu kalba, paieskojau per google ka reiskia Valmis ir supratau, kad tikrai estiskai. O tada lengvai per google translate issiverciau visus spausdintuvo zodzius ir suradau kaip kalba pakeist. Uztrukau trumpiau nei mano kolega bande issiaiskinti su HP pagalba per telefona. Bendradarbiai vis dabar dar galvoja, kad esu poliglotas :)

Radau nauja siena fotografavimui :)

Zmones daznai buna apsesti viso ko pradzios paieskomis. Daznai nesusimasto, kad gal tai visai nera taip svarbu. Bet zinoma labai idomu, nes juk idomu, kaip zmones gyveno kazkada kai neturejo pvz. kompiuteriu, automobiliu, sakuciu, kojiniu, batu ar drabuziu. Taigi pasiknaisiojes po savo visokiu nuotrauku archyva (nemegstu sito zodzio, bet nenoriu vadint savo nuotrauku sukrautu tiesiog i kruva) suradau sia sena nuotrauka, kuri galbut galetu buti ta nuotrauka, kuri mane pastumejo labiau dometis fotografija. Pries tai mano nuotraukos buvo labiau "uzrasu" - prisiminimui tipo, bet po sios nuotraukos pradejau labiau dometis visokiomis fotografijos subtilybemis. Siai nuotraukai mazdaug 10 metu ir tokia kokia yra ji gavosi didziaja dalimi atsitiktinai.

Na vel pasivaiksciojau i knygyna ir perzvelgiau tokio dizainerio Philippe Starck darbus knygeleje is Taschen serijos. Darbai ir dizainas man labai patinka ir idomiausia, kad kai ka esu gyvai mates Tokijuje. Knyga tokia skurdziai zodziais apkrauta, bet paciam gale pateikti keli interviu ir siaip kazkokie pamastymai. Taigi viena is ideju kazkiek persmelkianciu ir daiktu dizaina buvo gerokai paryskinta.

Su zmona siek tiek filosofiskai padiskutavom virtuvej si ryta apie tai. Zmona sake, kad jai cia nieko naujo, nes moterys tai jaucia is prigimties. O as tvirtinau, kad tas jausmas labiau is savigynos ir antagonizmo vyrams nei is gilesnio moteriskos misijos suvokimo. Tuo tarpu toks issireiskimas is vyro puses reiskia senos paradigmos bankrota ir naujo - pozityvistinio, bendralycio mastymo kurimo pradzia, kuriame nebelieka toks svarbus maskulinistinis pradas bet feministinis nera priespastatomas jam kaip atsvara, o traktuojamas lygiavertiskai.

Ideju badas siuncia knaisiotis po praeiti. Ir siaip "all work and no play" labai jau atsibodo man pastarasias savaites.

Vakar nuejau i parduotuve ir pro sali eidamas pamaciau pries metus gerto ir patikusio vyno etikete, kurios nemaciau visus metus. Tai iskart nusipirkau. Siadien grizes is darbo atsidariau saldytuva ir bandziau pamatyt ka noreciau valgyti, galiausiai pasiemiau ta vyno buteli ir sedziu dabar prie kompo - vakarieniauju.

Gal reiks nueti atgal i parduotuve ir deze to vyno nusipirkt, kad metams uztektu, nes siaip jau man jis labai patiko, ypac kai siek tiek pastovejo atidarytas.

Pries dvi dienas sunus nusivede mane i kina "Tron" vadinasi. Toks vaikiskai fantastinis filmukas, bet man patiko savo tokiu paprastumu ir tuo, kad primine man tuos senus gerus laikus kai skaitydavau futuristines fantastines knygeles. Bet dabar po siokio tokio laiko praleisto praeityje ir gyvenancio ateity (kaip juokingai naiviai dabar skamba 2001 metu kosmine odiseja :) ) galvojau, kodel gi tiek daug visokiu fantastiniu kuriniu apraso zmogaus buties kova su savo kuriniais.

Eisiu dar vyno isipilsiu, gal zmona dar ne visa isgere :)