Kolekcijos yra idomus dalykas :) siaip kol mazas buvau nieko nekolekcionavau - neturejau kantrybes ir siaip atrode keistas uzsiemimas kaupti daiktus. Nors aplink mane vaikai kolekcionavo pasto zenklus (tradiciskai), kalendoriukus, atvirutes ir net kramtomos gumos popierelius (klaipedietiskai, nes tais laikais dar nebuvo kitos kramtomos gumos tik atveztines jureiviu kisenese). Vienzo tik pradejes kolekcionuot pamestus skaicius, kazkaip supratau kolekcionavimo zavesi :) . O dar idomiau, kai tokiais kolekcionavimais sudomini kitus zmones, va si skaiciu gavau is Virginijaus, labai ACIU. Siaip labai malonus priedas prie kolekcijos. Bet jo nuotrauka atejo elektroniniu pastu su tokiu prierasu:
"Vieta: Astravo miskelis (prie Birzu), salia masiniu zydu (apie 2400) ir lietuviu (apie 90) zudyniu 1941-08-08 vietos".
Tokie pribloskiantys, mano galva, faktai kazkiek iprasmina skaiciu, nors lieka vilties, kad jis nesusietas su tai ivykiais. Tie faktai neleido man idet nuotraukos gyvybiskai zalios, kokia originaliai atsiusta.
Nieko nenorėjau priblokšt, tiesiog mėgstu konkretumą. Nemėgstamiausi žodžiai: kažkas, kažkur, kažkada, kažkaip. Dėl sąsajų tarp skaičiaus ir vietos - nežinau, o spėliot būtų nepadoru.
ReplyDeleteNe, nesakau, kad norejai. Konkretumas visada gerai.
ReplyDeleteNezinau, bet man kartais atrodo, kad po skaiciais slepiasi labai nemalonus dalykai. Kuo skaicius didesnis, tuo maziau svarbus atrodo vienetas, nors kai kam tas vienetas yra visas gyvenimas.
Nors gal as per daug prisigalvoju visko. Atsiprasau, jei ne taip supratau ka nors.
Kiekvienas suprantam savaip; ir tai gerai, ir taip turi būt.
ReplyDelete