Per Troy'aus blog'a suradau kita, kurio ideja buvo idomi. Neisiskaites geriau nusiunciau jam sia nuotrauka, bet po to perskaiciau, kad ten renkami miskiniai batai rasti Lietuvos miskuose. Taigi idedu cia, nes rytoj isvaziuoju patikrint ar tas batelis vis dar ten :). Vaziuoju prie Niagaros kriokliu gal koki desimta karta, bet dabar pirma karta galesiu i juos paziuret is Kanados puses. Amerikonams Kanada nekelia dideliu emociju, bet jie negali suprast kaip salia ju kapitalistines salies gali gerai egzistuot (ju galva) socialistine salis su visais savo dideliais mokesciais, visuotiniu sveikatos draudimu ir t.t. O kolege, kuri yra kiniete, bet ir kanadiete tuo paciu visa laika keikiasi, nes jai reikia moketi dvigubus mokescius - ir Amerikai ir Kanadai. Vienzo, vaziuosiu paziuret kaip ten yra is tikruju :). Sis metu laikas yra labai grazus - medziai keicia savo spalvas, daznai buna sauleta ir pakankamai silta (siandien buvo 73F). Kelias veda Erio ezero pakarante, kuri yra kalnu (neaukstu) papedeje, Niujorko valstijoje daug misku, tiesa, kaip ir Pensilvanijos, nors jos tebus gal siek tiek daugiau nei kelios desimtys myliu. Laukiu rytojaus ...

Siandien dar karta mano kolega sako, kad pas mus Lietuvoje turbut visai neblogai, nes net pas juos Sri Lankoje daznai eina skelbimai, kuriuose siulomas darbas Lietuvoje. Sako, kad as turbut issigalvoju, kad Lietuvoje didelis nedarbas. Bet as tai kaip visada visa kalte suverciu laikrasciams, juk jie pagrindinis informacijos saltinis :). Nors kazkodel tie laikrasciai neraso apie Sri Lankieciu antpludi i Lietuva, gal kaip visada parasys kai saukstai bus po pietu.

Zmones prisigalvoja visokiu pramogu, kad tik pasimirstu ar siaip prasiblaskytu. Va kai kurie gamina vyna Ohajuje. Uzsiveisia vynuogynus ir daro po to vyna visoki. Taciau Ohajus, tai ne Kalifornija ir vynuoges cia tik retos gerai uzauga, nors pagal platuma turetu but kaip Ispanijos vidurys, taciau kalnu is siaures puses trukumas padaro ziemas labiau panasias i lietuviskas nei i ispaniskas. Nezinau kiek tai turi itakos vietiniams vynams, bet zinau kad kazkas padaro juos sunkiai vartojamus, arba vartojamus tik isskirtiniu zinovu. Bet, sioje Erio ezero pakranteje zmones vis tik gamina viena vyna gana neblogai, kuri pavyko surast po visokiu nukrypimu. Vynas vadinasi Vidal Blanc - baltas siek tiek saldus vynas. Is tiesu saldumas priklauso nuo vynines, va sioje kuri nufotografuota jis labiau sausas, bet yra kita vynine, Ferrante vadinasi, gamina labiau saldu Vidal Blanc. Siaip sis vynas gaminamas ir Pensilvanijoje ir gal but Niujorko valstijoje, bet mes kol kas ragavom tik Ohajo ir Pensilvanijos. Kiek prisimenu, Pensilvanijos buvo dar saldesnis. Kartais vynines turi restoranus ar siaip vieta, kur galima valgyti ir ragauti vyna. Si vynine nuotraukoje, gal yra artimiausia nuo musu namu ir ten jie kepa siokias tokias picas, prie kuriu Vidal Blanc vynas labai gerai tinka. O begeriant ir bevalgant galima grozetis nuostabiais saulelydziais bei besigananciais arkliais bei ilgaragemis karvemis. Toks visiskas atitrukimas nuo realybes :) .

Dangus yra idomus kurinys, atrodo niekada nepavargtum i ji ziuret, tik dazniausiai ji visai pamirsti, nes kai jis idomiausias norisi miego. Ar zinojot, kad Jupiteris pastarosiomis dienomis labai ryskus? Bandziau nufotkinti, bet kazkaip nezinau ar gerai gavosi, nekoks is manes astrofotografas. Isdidines nuotrauka matau net tris Jupiterio palydovus, viskas taip kaip rasoma.

O va cia dar vienas ryskus dangaus kunas :)

Zinoma jis siek tiek kitaip atrodo nei is tikruju, bet man taip idomiau :P

Galiausiai dar keli dangaus kunai, kuriuos tikrai kasdien nepastebim, nes turbut per daug skubam siame gyvenime, kad tokias smulkmenas pastebetume :)

 

Jei kam kyla klausimu, tai fotografavau vis dar tuo paciu fotoaparatu.

Dazniausiai klausausi radijo kai vaziuoju i darba ir is jo. Beveik nesiklausau jokios kitos radijo stoties tik NPR (National Public Radio). Na turbut todel, kad ten dazniausiai netransliuoja jokiu reklamu. Jie patys sako, kad visai netransliuoja reklamu, bet is tiesu tai vis tik ivardina remejus ir ka jie daro ir pan. kas man atrodo kaip eiline reklama. Tik sioje radijo stotyje ta reklama tokia blanki ir nepastiprinta jokiais garso efektais, kad pasidaro pakenciama.

Taigi kazkuria diena cia vaziuodamas klausiausi interviu su Johnathan Franzen, kuris (jei prisimenat) parase knyga "Corrections". Taigi neseniai isleido jo kita romana "Freedom" ir didziaja dalimi tas jo interviu buvo apie knyga, kaip galite pasiskaityt. Taciau be viso kito, jis iskele toki klausima - kada zmogus tampa suauges? Pats sau jis ji atsake, kad tai buvo ne taip seniai, o jam jau kazkiek virs penkiasdesimt. Galvojau ar as jau esu suauges ar dar ne, nes anot Johnatan'o siais laikais suauge zmones ir vaikai ne per daug skiriasi, nes vaikai naudojasi daugeliu visokiu privilegiju, kuriomis naudojasi ir suauge, o suauge zaidzia panasius zaidimus kaip ir vaikai.

Kazkiek idomu pamastyt apie zmogaus tapsma suaugusiu. Dabar neatsimenu, kaip Johnathan'as sau atsake klausima, kodel jis pasijuto suauges, bet atrodo minejo, kad vaikai gali buti viskuo ateityje, taciau po truputi ta aibe neapibreztu ateiciu siaureja ir ryskeja. Ir kai jau tikrai zinai kas esi pasidarai suauges. Neprisimenu, kad buciau kada nors galvojes savarankiskai apie tai, bet kai isgirdau kazka kita apie tai snekant buvo idomu pasitikrinti ar as sutinku su jo nuomone. Galvoju, kad, vis tik, Franzen'as beveik teisus, manau, kad zmogus tampa suauges, kai zino kas esas ir susigyvena su savo esama padetimi - jam (jai) patinka buti tuo kuo yra.

Kol kas mums atrodo, kad pagrindinė masinės mūsų tautiečių emigracijos priežastis yra menkas, varganas šalies gyvenimo lygis, nes taip galvoti mums patogiau. Tuo tarpu priežasčių reikėtų ieškoti giliau. Į viena sakinį jas sutraukčiau maždaug taip: valstybė, kurios valdžia susirūpinusi tik savo pačios išlikimu ir veiklos tęstinumu, jau seniai nebėra valstybė, ir tik laiko klausimas, kada numirs paskutinis jos pilietis.

V. Kukulas

Treciadieniais vazineju daug, bet turiu apie valada laiko laukti kol sunus treniruojasi, tai einu i viena restorana - kavine. Visu nuostabai geriu ten tik kava, nors dauguma zmoneliu ten renkasi vakarais pilti i duda. Restoranas ne is pigiuju bet zmoneliu ten niekada netruksta. Kadangi geriu tik kava ir tik retai uzkandu, tai sedziu dazniausiai prie baro, o uz baro yra toks langas, pro kuri matosi tokia isvaizdi siena. Taigi siandien vel ja analizavau visus muro vingius ir vis ta pati tamsu langa bei uzmurytas duris. Kazkodel vis galvojau, kad idomu butu nufotkinti ta siena, ji man lyg ir simboliska. Bet kaip visada fotoaparatas buvo bagazinej, todel cia is telefono nuotrauka. Taip sedejau ir dar kavinej su photoshopu (telefonine versija) bandziau kazka pazaist, bet parejes namo pamaciau, kad ne kas gavosi. Taigi perdariau ant kompiuterio.

Bezaisdamas su telefonu isikalbejau su barmene, kuri pasirodo taip pat turi dvi dukras ir sunu. Tik sake, kad amziaus skirtumas tarp dukru zymiai mazesnis. Ir siaip ji jau mane pazista - kai pamato is karto eina kavos pilti :) .

Begerdamas antraji puodeli kavos sugalvojau, kad is nuotraukos visai nesimato, kad sedziu kavinej ir nusprendziau isbandyt ar telefono fotikas sugebes nufotkinti didesni sviesos skirtuma, taigi itraukiau truputi ir uz lango stovincio staliuko:

Nebeturejau laiko zaist su telefonu, be to ir nebesinorejo. Nuejau paziuret kaip sunus spaguojasi ir vaziavom i mokykla susipazint su ispanu kalbos mokytoja, kuri is pacios Ispanijos atvaziavo mokinti.
Galvoju, kad vis tik ta siena mane i depresija varo :) reiks nebefotografuot. Nors is tiesu isejes is kavines nuejau ir is bagazines issitraukiau fotoaparata ir dar pafotografavau siek tiek ta nama, bet dabar tingiu ji nest traukt is bagazines ir paziuret kas gavosi. Gal kita karta, kai vel depresija uzpuls :)

Zmones Alaskoj dazniausiai suvaziave is kitur. Neteko sutikt tokio, kuris pasakytu, gimiau ir uzaugau Aliaskoj. Daugelis atvaziavo darbo ieskodami is visur kitur ir dazniausiai pasiliko gyvent. Kitas idomus dalykas, kad daugelis kurie prisipazino atvaziave Aliaskoj gyvena apie 10 metu ir nei vienas nesake, kad noretu grizti. Viena reindzere (parko priziuretoja) kai su ja ejom i toki zygeli, klause is kur mes. Dukra (vyresnioji) vis sako nesakyk kad is Lietuvos, nes mes ten nebegyvenam jau 10 metu, tai as ir sakau - is Ohajo, bet ir is Lietuvos. Kai paklause, kiek laiko gyvenam Ohajo, tai reindzere sako, ai tai is tiesu jus is Ohajo, o ne is Lietuvos.

Kiti zmones, atvaziave, panasiai kaip mes - pasiziuret to saltojo grozio, jaunimas dar ir uzsidirba dirbdami pardavejais ir padavejais. Viena diena nuejom i kavine ledu ir kalbames tarp saves, o mergina net nustebo - sako, kad lietuviu dar nebuvo maciusi ten. Pasirodo, Justina, atvaziuoja jau trecius metus vasarai padirbet is Siauliu, kur studijuoja anglu kalba. Ir sake, kad gailisi, jog sie yra paskutiniai metai, nes baigs studijas ir nebegales dalyvauti toje programoje.

Alpenglow restorano padaveja buvo is Minesotos, kur ji taip pat studijuoja. Sake, kad studentams susirast darba Aliaskoj gana lengva ir atlyginimas neblogas. Mes buvom vieni is paskutiniuju klientu ta diena, tai restorano jaunimas is neturejimo ka veikt pradejo grot ir dainuot - buvo visai linksma.

Galiausiai isvaziuojant, sustojom Ankoradze vietineje sventeje, pirkom berzu sulos medu (medus sumaisytas su dziovinta sula) tai moteriske paprase uzrasyt telefono numeri ant kreditines korteles kvito, is jo ji is karto atpazino is kur mes. Tai pasirodo ji pati is Ohajo ir is musu apylinkiu, taip pat isvaziavo pries 10 metu ir dabar gyvena ir dziaugiasi, kad beveik laukinej gamtoj gyvena. Sake, kad Ohajo jai per karsta. Bet kai mes islipom is lektuvo namie tai kunas dziaugesi siluma besiskverbiancia i kiekviena lastele.

Praeita savaite su dukra (vyriausiaja) paziurejau taip stipriai isreklamuota filma "inception". Filmas prasidejo idomiai, bet baigesi kaip visada - saudymu ir gaudymu. Man net keista, nes atrodo ideja tikrai labai idomi ir galejo buti sukurtas pusetinas sci-fi filmukas, bet nuo vidurio viskas isvirto kazkokia nesamone. Siaip nesiulau jo ziuret tikintis pamatyt kazka idomesnio nei banalokai sentimentalu trileri. Tiesa, ten yra momentu, kurie kazkiek panasus i "The lovely bones" bet ne scenarijaus poziuriu, o vaizdiniu pateikimu - kas kazkiek grazu.

Siaip pastaruoju metu, kazkaip neberandu geru filmu ziurejimui. Mano dukra sako, kad as per daug noriu is ju, gal but. Reiks apie tai pagalvot.

Vazinejau su masina, kuri buvo gana reta, dabar nusipirkau masina (Honda Accord) kaip visi. Visuomene medzioja tuos kurie bando issiskirt :) ir atveda juos i tiesos kelia.