Vakar buvau arabiskam restorane ir ziurejau kaip daili moteriske soko pilvo soki. Labai grazu. Maistas irgi neblogas - siaip mesa buvo beveik tokia, kokia ir as pats issikepciau, bet garnyras ir naudoti prieskoniai buvo kazkokie neiprasti. Bet man labai patiko. Jei ka, tai tikrai rekomenduociau paziuret koki pilvo soki atsiradus galimybei.

Atrodo yra toks budistinis tikejimas, kad pakankamai ilgai sedint prie upes pamatysi ja praplaukiancius priesu lavonus. Galvoju, gal cia tik kokioje Indijoje, kur lavonai sumetami i Ganga ramiai sau plaukia sau i vandenyna. O kaip bus jei ir priesas sedes prie upes laukdamas isdidziai plaukiancio tavo lavono. Is kitos puses ilgai sedint galima pamirsti kodel priesai yra priesai ir gal jie gali tapti nepriesais. Viskas susiveda i tikimybiu teorija, kuri lygiai taip pat budistiskai sako, kad gali ivykti bet kuris ivykis, tik kai kuriu ivykiu tikimybe nykstamai maza.

Be rysio cia toks tekstukas gavosi, bet vis apie vandeni ir tekme :) ir ramiau gyventi :)

Siandien as kazko vel noriu i Japonija. Nors artimiausiu metu nenusimato tos keliones. Siaip jau lygiai metai, kaip as is ten grizau, net nesitiki, kad taip greitai laikas praejo. Toks noras uzejo vien sudalyvavus Japonijos dienu renginiuose, kurie cia aplink mus vyksta. Bet manau, kad gali tekti palaukti dar iki metu galo arba net kitu metu kol vel ten bus galimybe nuvaziuoti. Gal iki to laiko ir noras praeis :)

Grizes namo radau dar sia nuotrauka, kuri gal but nera tokia abstrakti kaip kitos.

Vakar buvau nuejes i muzieju pasiziureti japonisku kimono. Tai buvo kazkas nuostabaus, bet fotografuoti neleido, del to nera jokiu nuotrauku, bet galite kai ka pasiziureti cia :

http://www.kimonoexhibit.com/

Jei kam pavyktu buti netoliese kur tai eksponuojama butinai nueikit paziuret, nes nuotraukos vis tiek neperduoda to "gyvo" ispudzio.

Siandien tokia isskirtina diena - dukros gimtadienis. Ji tampa pilnamete - anot lietuvisko poziurio - gali vairuot automobili ir pirkti alkoholinius gerimus. Taciau ji jau nuo sesiolikos metu vairuoja automobili beveik kasdien, o alkoholiniu gerimu negali nusipirkti niekur iki 21-eriu metu. Bet rukalu gali nusipirkti kaip ir balsuot gali. Bet vis tik neaisku, kokia nauda is tos pilnametystes jei vis tiek iki galo niekas jos suaugusia nelaiko. As tai jai pasakiau, kad ji yra suaugusio zmogaus pradzia, t.y. kaip kudikyste - vis tiek visi visada vedzioja uz rankos, nors nebe taip stipriai.

Galvoju, ar visi zmoniu nesusipratimai atsiranda vien del to, kad neatitinka vienas kito vilciu. Tikiesi. pavyzdziui, kad vaikai grize is mokyklos susitvarkys savo daiktus, o grizes is darbo eilini karta pamatai, kad taip neivyko. Keista, kad turejai vilties, jog taip ivyks, bet is kitos puses keista, kad jie eilini karta ziuri i mane isplestom akim galvodami, kad siandien mano reakcija i ju ismetytus daiktus bus kitokia. Kaip nuleidziate gara ? Vakar mano vadas pasiule eiti ir ilgai vedzioti suni. Bet nezinau ar man tai pades, reiktu pabandyti.

Siandien, visai nenoriu dirbti, tai per pietu pertrauka truputi panarsiau blogus ir nutariau, kad fotografija labai populiari. Daug tokiu kaip as skelbia savo fotografijas. Idomu paziurinet ka kiti zmones fotografuoja. Is kitos puses idomu pasklaidyti tu zmoniu puslapius kurie domisi vieni kitais. Taigi siandien paziurejau zmonelius, kurie vienaip ar kitaip susije su Trojumi. Na ne del to, kad man butu smalsu pasiziuret kas juo ten domisi, tiesiog jo blogas pasitaike pirmas. Pastebejimas kol kas tik vienas - atrodo, kad Trojus ir moterys turi daugiau bendru pomegiu nei atvirksiciai :) .

Ar reikia per vasario 16-aja buti patriotiskam ir kalbet kaip apsirenges tautiniais rubais sventei sia svente ? Greiciausiai, del mano isvaziavimo, mane butu lengvai apkaltinti nepatriotizmu ir kitokiais nusikaltimais pries tauta, bet siaip svenciau vasario 16-aja savo seimos rate. Buvo gerai - pavalgem ir pasijuokem is gyvenimo buvo linksma. Dukra nuejo ir apsirenge tautiniais drabuziais, kurie jai jau per mazi, bet svarbiausia buvo linksma.

Tautinio paveiksliuko neturiu, is kitos puses ka turiu nenoriu cia visiems rodyti. Tai idedu vienos tokios masineles nuotraukele, kuri buvo atvezta prie mano darbelio. Grazus daiktas nors is arti paziurejus gana mazas.

Na pagaliau praejo visokie galvosopiai po tos ilgos keliones automobiliu. Siandien jauciausi zymiai geriau, kazkaip puse ryto galvojau, kad noriu nufotografuoti peili. Kitiems zmonems, manau, neuzeina noras fotografuoti koki nors daikta vien tam kad ta daikta nufotografuoti, nors negaliu buti tikras. Taigi siandien mano virutvinio peilio portretas.

Indianapolis, si karta, pasirode kaip didziulis pramones centras, be to pati Indianos valstija tokia plokscia, kad net nuobodu. Pries tai kai ten lankiausi (pries kokius seserius metus) praleidau didziaja dali laiko miesto centre, del to ne viskas atrode, taip nobodu. O is priemiesciu per visus chemijos pramones pastatus neteko nieko daugiau matyti, o del itemptos dienotvarkes maciau tik viena veikiancia gamykla, viena statoma, tyrimu laboratorijas bei susirinkimu sale. Na, neskaitant visai neblogo restorano, kuriame valgem vakariene. Beje, jei pamatysit Francis Coppola Pinot Noir, Directors Cut, tai tikrai rekomenduoju - labai geras vynas, labai tiko prie lasisos keptos su spirgais, nors ir raudonas.

Siandien nuotrauka is vienos labiausiai turistu (ir turbut vietiniu) lankomos vietos Ohajo valstijoje - Ash Cave, kuris yra Hocking Hills valstijos parke. Kai patenki i tokia vieta, kuri yra taip smarkiai lankoma sunku nufotografuoti nuotrauka tokia, kuri butu unikali ir niekas kitas nebutu nufotkines pries tai. Bet bandyti vis tiek galima :) Bukai, kuri bando sugalvoti pavadinimus mano nuotraukoms - pavadinimas - Hommage.

Beje, jei kam iskyla klausimu, kodel savo nuotraukoms duodu angliskus pavadinimus. Tai ne del to, kad labiau megciau anglu kalba, bet del to, kad visos sios nuotraukos buvo is pradziu idetos i photosig.com internetini puslapi, kuris yra anglu kalboje. Siaip man yra labai be rysio galvoti pavadinimus nuotraukoms, nes manau, kad net pavadinimas per daug itakoja ziurova ir neleidzia ziurovo fantazijai laisvai skrieti ir surasti savo unikalias asociacijas.

Tesiant antropomorfine tema, galima eksperimentuoti ir su veido elementais, kurie pridedami pakeicia pagrindinio objekto prigimti. Tikras transhumanizmas :).

Rytoj is pacio ryto vaziuoju i Indianapoli reikia parodyt zmonems kas darosi su ju medziagomis. Net kartais keista, kad zmones dirba su tomis medziagomis daugiau nei simta metu ir dar iki siol nesupranta, kodel jos pasizymi tokiomis savybemis kokiomis pasizymi.

Troy truko zmoniu, tai va viena portretuka radau pasiknises po kompa.

Idomu pabandyti ir kitokias fotografavimo situacijas. Cia vienas is tokiu bandymu. Siaip idomi ziurovu reakcija i tokia nuotrauka. Be to idomi reakcija zmoniu, kurie buvo salia, kai sia nuotrauka fotografavau :) . Kazkaip niekas neliko per daug abejingas :) .

Kartais gaunasi idomus naktiniai vaizdeliai, tik juos zymiai sunkiau nufotografuoti. Ypac man idomu vaikscioti po namus, kai ju vidu apsviecia menulio sviesa. Viskas virsta juodai baltomis sviesos formomis, kurios diena neegzistuoja ir apskritai yra nematomos. Kai pro namus vaziuoja automobilis galima pamatyti ir dar ivairesniu trumpalaikiu sviesos rastu.

Siandien teko vaziuot i Case Western Reserve universiteta ir ieskoti zmoniu. Is viso matosi, kad ekonomikai tikrai sunku - pirma karta gyvenime atejo solidus vyrukas ir paklause ar priimame fabriko direktorius. Zinoma mano kompanija didziule, bet as atstovauju tik kokius 50 zmoniu, kuriems reikia labai specifiniu kolegu. Be to labai daug jaunuoliu norejo iduoti savo CV vien tam, kad duotu, nesvarbu, kad jiems is anksto sakydavau jog tokiu kaip jie mes neieskome. Bet zmones spaudziami nepritekliu nori nors tos vilties, kad gal but kas nors juos atras ir pasiulys darba. Gal but skaudziausia matyt labai nemazai zmoniu bebaigianciu studijas ir ieskanciu pirmojo darbo. Tarp ju buvo tikrai labai kvalifikuotu.
Nors kompaniju, kurios dalyvavo siose karjeros dienose buvo daugiau nei 60, daugelis is ju surinkdavo pakankamai CV dar net neipusejus numatytam laikui ir viska susipakave isvaziuodavo.
Is pramones saku susijusiu su automobiliu pramone buvome tik mes, nors pries tai kai buvom Cornell universitete buvo is visu pagrindiniu automobiliu kompaniju atstovai.
Biomedicinos sritis turetu arba buti sekantis sproges burbulas arba stipriai issiplesti. Salia stovintys Boston Scientific kompanijos atstovai negalejo net atsikvepti nuo norinciu su jais pasikalbeti zmoniu. Neaisku ar tiek daug norinciu dirbti zmoniu gali gauti vietas toje pramoneje.

Gyvunu nelabai megstu fotografuoti, nes man jie nera labai idomus. Is kitos puses gal nelabai moku nutaikyti proga ar pan. Vienzo, mano nuotraukose gyvunai dazniausiai buna kaip kokia papildoma butaforija. Kaip ir sita kate, kuri nieko neitardama ejo pro sali, kol nebuvo nuspresta, kad ji bus dalis visos butaforijos. Siaip jos veido israiska gavosi visai idomi, bent jau man. O nuotrauka tai Bukos pageidavimu :) .

Siaip kalbant apie naminius gyvunus, tai amerikonai yra kazkokie nenormalus, mano akimis ziurint. Daznas namini gyvuna vertina labiau nei kartu gyvenanti zmogu. Ne viena karta teko pajusti keista jausma, kai kaimynas snekina mano suni, kuri as vedzioju, o su manim nei vienu zodziu nepersimeta. Viena karta vaiksciojom po parka ir prisivaikscioje grizom prie automobilio, tai viena moteriske taip norejo su mano suniu pabendrauti, kad net islipo is savo automobilio. Mano suo draugiskas, dziaugiasi visais kas nori su juo bendrauti, tai ir ta moteriske dziaugesi. Tik atsibuciavusi su mano sunimi ji pagaliau pastebejo mane.
Kita, kolege, is vis keista, turi tris sunis namie, o jos darbe pagavo pele - humaniskai - gyva - tai ji ta pele parsinese namo. Be to ji is vis isprotejusi del visokiu gyvunu - isleidzia kruva pinigu jiems. Bet kai kalba uzejo apie vaikus ir ju auklejima bei su tuo susijusias islaidas, tai jos poziuris mazdaug, kad nera cia ko pinigus leisti vaikams, vos ne valstybe jais turi rupintis.
Keistas tas pasaulis, man gyvulys ir liks gyvulys, nors ir kaip man patinka mano suo ir esu prie jo prisirises, bet nemanau, kad jis svarbiau uz mano vaikus ar kitus zmones.