Vaziuojant i darba, kaip visada, klausiausi radijo. Ten pasakojo apie moteriske, kuri prarado savo seima cunamio metu. Keturis menesius ji nenorejo nieko matyti nei girdeti. Taciau po truputi priartejo prie artimuju zmoniu daiktu. Daiktai, nesvarbu kokie, turejo jai ypatinga emocini rysi, kuris buvo auksciau daiktu utilitarines prasmes. Isgyvenant tokius gyvenima keiciancius momentus kazkaip abstrahuojasi aplinkiniu daiktu egzistencija i ju nesamas emocijas.
Popieriaus lapai su optikos ir chemijos sukurtu vaizdu turi ypatinga reiksme musu visuomeneje:
Per aukštai užkeltas futbolo kamuolys :)))
ReplyDelete