
Vojeristo portretas is Klyvlendo meno muziejaus, kuriame buvau praeita savaitgali. Ir siaip maloniai letai Klyvlende praleidom visa savaitgali. Buvom nuvaziave i:

Taigi mazoji Klyvlendo Italija - toks nevisai Europietiskas bet dar vis siek tiek italiskas rajonas. Daug visokiu italisku restoranu ir kaviniu, kur galima kaip zmogui pasedet restorane neuzeinant i ji, bei stebet pro sali einancius zmones. Kuo sekmingai ir uzsiemiau. O zmones buvo labai idomus ir ivairus. Vieni siaip ejo pro sali nekreipdami demesio i salia sedincius:

Sitoje zemiau matosi, kaip vienas nese net kazkokio ateivio (o gal ateives) galva. Va net tokiu dalyku pasitaiko mazojoje Italijoje.

Dar kai kurie zmones bendravo gatveje su kitais:
Ir uzsiiminejo komercija:

O kai kurie siaip tiesiog vaziavo pro sali ir nieko ji nepastebejo, kas daresi visai salia ju:
O viskas baigesi kaip visada - vestuvemis :)

Tiek is savaitgalinio zmoniu stebejimo nuo la Dolce Vita restorano kedes.
Labai gražus reportažas, gyvi tokie įdomūs kadrai ir pasakojimas, malonu žiūrėt.
ReplyDeleteIr be jokios kritikos, tik grynai iš smalsumo: įdomu būtų išgirsti argumentus, kokią prasmę tokiems vaizdams prideda panaikinimas spalvų. Na, kai juodai-baltai daromi kokie nors abstraktūs šešėliai, medžio žievė, žvyro kalnai- fotografų tikslai daugmaž aiškūs. Grafika, atseit. Portretai, aktai ir pan.- irgi aišku. Šešėlių ir šviesos kontrastai, nutylėjimas, paslaptingumas- suprantama. Žodžiu- šešėliai kalba ten, kur yra ne tiek vaidas, kiek forma.
O čia? Žavūs ryškūs turistiniai vaizdeliai, atrodytų, tiesiog klykdami reikalauja spalvų. O jau ypač daržovės.
Sakiau jau čia ne kritika. Todėl po velnių mane siųst gali nesivargint. Padarei, kaip panorėjai, ir viskas. Kad įdomiau būtų. (O gal ir tikrai įdomiau. Va, radau ką postringauti, kitu atveju gal nebūtų išvis kilę jokių minčių..). Man tiesiog įdomu pasidarė paspėlioti, kaip aiškintų teoriją šiuo atveju koks nors Didis Menininkas, pagal vadovėlį.
Nujaučiami atsakymai. Spėju tik dvi versijas, abi juokingai skamba, manęs neįtikintų. (Bet menininkų teorijos visada būna juokingos, todėl nesvarbu):
1. Kadangi čia yra "Italija"- norėta priduoti retro stiliaus. Lyg iš seno itališko filmo. Koks nors Viskontis ar Antonionis.
2. Norėta, kad nespalvotuose vaizduose žiūrovas sau vaizduotėje susikurtų spalvas ryškesnes, negu tikrovėje. Pajustų daugiau, negu jam duodama. Nes vaizduotė geriau, negu akys.
aisku keistas toks vaiksciojimas ant pirstu galiuku, lyg man kritika butu labai nepriimtina ar izeidi. Skirtingai nuo kai kuriu fotografu as net noreciau, kad kas nors labiau kritikuotu mano nuotraukas, tam kad galeciau suzinot ir ismokt kaip geriau nufotkinti tai kas man uz akiu uzkliuva. O cia va tokie teiginiai "cia ne kritika" net keisti is tavo puses.
ReplyDeleteNezinau ar lankaisi muziejuose (neseniai perskaiciau laikrastyje, kad vyrams ten sveikiau lankytis nei moterims) bet daugiausia maciau tik juodai baltos fotografijos darbus juose. O zinant mano ambicijas - patapt didziu menininku tai ir taikau i tai ka muziejai priima :P
Is kitos puses, nezinau ka raso vadoveliai, nes fotografuoju savo malonumui, o vadoveliu del malonumo neskaitau - nuobodu. Daznai vartau fotografu knygas ir vienas toks Henri Cartier-Bresson nuotraukos tiesiog zavi savo turistiniu poziuriu, bei yra juodai baltos. Toli man iki jo, bet norisi pasilyginti. Be to, kaip kitaip issiskirsi savo turistiniais vaizdeliais - o pavertimas juodai baltais jau kazkas kitokio :P
Is trecios puses, zmogaus akys mato tai kas labiausiai patrauklu - spalvota, sviesu, kontrastinga. Jei kadre esantis balionas bus labai ryskiai raudonas tai matysi tik ji, o ne salia esanti marga zmogeli. O kuris idomiau tai jau paciam sprest.
Is ketvirtos puses, man idomus techninis aspektas - kaip is spalvotos nuotraukos paverst juoda balta, kad isliktu ar issiryskintu kai kurie akcentai. Seniau Henri Cartier Bresson laikais buvo tik vienas metodas - uzsidet filtrus ir tam tikri kontrastai paryskinami, o siais laikais photoshop'as duoda tiek daug, kad zmones pasimeta ir nebezino ka daryt norint paziuret i juodai balta vaizda, nes spalvos kartais per daug uzgozia visa kita.
Galiausiai, anot vieno fotografo:
Juodai balta nuotrauka zymiai prasmingesne nei spalvota. :P
Aha.
ReplyDeleteMaždaug taip pasakoja ir "vinilo maniakai". Atseit, tikrą muzikos žavesį galima išgirsti tik per malonų senovinė plokštelės šnypštimą ir traškesius.
Nors lygint neteisinga, anie yra aplamai durniai, o juodai baltuose vaizdeliuose tikrai yra kažkas tokio, kas traukia. Kalba kitaip.
Nors gal tai tik dėl to, kad spalvas fotografai ir (kino operatoriai) kol kas tiesiog neišmoko naudot. Sudėtingiau gal, negu žaist juodai-baltais šešėliais.
Kalbama apie tai, kad juodai-balta "žymiai prasmingiau". Bet ar dažnai girdėjai taip sakant dailininkus? Jie kažkaip mažai kuris linkę daryt paveikslus tik juodais dažais ar anglimi. Jiems spalvos netrukdo, o tik padeda.
O tau reikėtų šitose nuotraukos pabandyt panaudoti triuką, kuris dabar labai madingas kine: juodai-baltam vaizde išsiskiria vienas ar keli spalvoti elementai. Pvz., vienas balionėlis ryškiai žalias. Arba puokštė nuotakos rankose. Efektinga. Nors jau kiek nuvalkiota, todėl pigokai atrodo, bet. :)
O dėl "keisto vaiksciojimo ant pirstu galiuku" tai tikrai-tikrai: šį kartą jokių kėslų kritikuoti neturėjau, o tik papostringauti. Iš dyko buvimo.
"Skirtingai nuo kai kuriu fotografu as net noreciau, kad kas nors labiau kritikuotu..., tam kad galeciau suzinot ir ismokt kaip geriau nufotkinti "
ReplyDeleteManau, kad tai neteisinga. Kritikuotojai kiekvienas turi SAVO akis, ir juk nepulsi kiekvienam įsiteikinėti, stengdamasis, kad būtų ANAM gražu, KITAM gražu, ir TREČIAI patiktų. Baigtųsi tuo, kad rezultatas taptų šlykštus tau pačiam, o žiūrovai imtų žiovaut.
(Ypač, jeigu kritikuoja tokie žinovai, kaip aš, Buka, ir panašūs :) )
Fanta, aisku, kad nepulsiu isiteikinet, bet zinosiu tai ko as nematau, o Buka, tu ir kiti mato. Bei suzinosiu daugiau apie jus. Is trecios puses siame bloge yra man baisiai nuobodziu nuotrauku, kurios kitiems idomios, bet jos yra kabliukai pritraukimui :)
ReplyDeleteDar pagalvojau, kad dailininkai patys pasirenka spalvas, del to jiems lengviau, tuo tarpu fotografas gali pakeist spalvas minimaliai. Ir jei kadre yra kazkas labai nesiderinancios spalvos, daznai geriausia iseitis yra atsisakyt spalvu.
ReplyDelete1 nuotraukai pavadinimas :)
ReplyDelete- Silvio! Basta!
1 nuotrauka - internetas Kinijoje
ReplyDeleteMan atrodo, kad vidurdienį spalvos nublunka, todėl nespalvota fotografija atrodo geriau. Aš už spalvotą foto, jei jau tokia yra sukurta ir aš galiu matyt jas :)
VyneTu, Reno,
ReplyDeleteNa pavadinimai tai tokie politiski. Bet kiekvienas iziuri tai kas idomiausia.
Spalvos gerai, bet kartais ir ju nebuvimas gerai ;)
Ir Ohajuj žmonės gyvena...
ReplyDeleteBeje, negaliu komentuoti kaip Google paskyros turėtojas, k a s per velnias?
troy
Zinau, Troy, man irgi keista ...
ReplyDeleteNesuprantu kodel turi problemu, as tai atrodo neturiu nieko panasaus. Todel velniu ieskok pas save.
Ir aš nieko panašaus.
ReplyDelete