Fusion

Vakar, kaip ir kiekviena pirmadieni, po darbo pasiimu mazaja is darzelio ir sunu is namu ir vaziuojam i netoliese esanti ledu kioskeli. Is tiesu tai tikrai toks kioskelis, kuriame per langeli parduodami ledai, kaip senais gerais laikais. Tiesa prie sio kioskelio yra suoliukai ant kuriu atsisede zmones gali valgyti. Man siaip tos kompanijos ledai nepatinka (jokie) tai as nuperku ledus vaikams ir einu i gretima Starbucks kavine, kur geriu arbata. Sunus gaves ledu is karto pabega i gretima kompiuteriniu zaidimu parduotuve varvinti seiles ziurinedamas i naujus zaidimus, o mes su mazaja sedim kavinej ir megaujames kas ledais, kas arbata. Siaip aplink buna nemazai zmoniu, bet vakar gal pirma karta pamaciau beveik savo atvaizda - tevas po darbo (is tiesu atvaziaves dar ilgai kalbejo telefonu, kol nupirko ledus vaikams) sedi kartu su vaikais (kol vaikams dar labai nerupi kitos pasaulio idomybes). Grazu.
Grazu? Idomus toks zodis, pojutis ar dar kazkas. Vakar su Grumlinu apturejom diskusija apie grozi. Ir vis tiek nezinau kodel kai kurie paveikslai universaliai grazus, o kiti ne. Ateis tuoj treciadienis ir as vel sedesiu toj vegetariskoj kavinej prie baro ir ziuresiu i savo megstama siena ir galvosiu kuo gi ta siena yra grazesne uz Grumlino. Nors gal ne, negalvosiu - zinau ji grazesne :) - toks pojutis :) Cheers!

Toks vaizdelis mane lydi, kai vedzioju suni pastaruoju metu. Pagalvojau, kad siaip per paskutini menesi siek tiek per daug prifotografavau visokio rudens, kad beveik nebejauciu ar dar kazka idomaus fotografuoju. Todel sudesiu paskutines sio rudens fotografijas, taip bus su rudeniu baigta :) .

O cia tiltas per upeli, kuris isdziuves. Siaip nuvaziavom i toki labai grazu, bet savaitgalio turistu (tokiu kaip mes) nutupeta valstijos parka - Hocking Hills vadinasi. Siaip ten labai idomios zemes atodangos ir urvai. Bet kadangi zmoniu kaip autobuse, tai net neidomu ka nors fotografuot (jei zinoma, nenori fotografuot zmoniu, kurie yra atskira ir idomi fotografija). Be to, sis ruduo labai sausas kol kas ir del to nebuvo puse pacio parko grozio - kriokliu.

Po poros dienu, taip jau nutiko, kad vietoj ejimo i darba galejau pabegti is pacio ryto i netoliese esnacia pelke, kur buvo labai idomu, kaip pasikeite gamta. Visame parke (pelkeje) buvau vienas zmogus ir nieko daugiau nesutikau. Medziai, beveik visi pakeite spalvas, kai kurie jau numete lapus ir priseje visokiu giliu ir kitokiu savo seklu. Idomiausia, kad dominuojantis garsas tai visokiu pelenu ir voveriu siugzdejimas po nukritusiais lapais ieskant ir renkant ta derliu.

Is tiesu matesi neseniai nutapsetu koju pedsakai, taciau skirtingai nuo mano, sios kojos neavejo batu.

Kaip minejau ne visi lapai geltoni ar raudoni, kai kurie tarpines spalvos :)

Taip atrodo viena dalis tos pelkes. Pro ajerus nesimato vandens is kurio kilo rukas.

Pasimetes lapas, kuris nei nukrito nei nenukrito.

O sitie tai tikrai nukrito ir nesikels daugiau.

Na o sitie, dar ir nuskendo, bet kitame parke netoli mano darbo, kur vel per pietu pertrauka pabegau nuo visko.

O sita fotografija baigiasi mano ruduo, eisiu ieskot kazko kito fotografuot.

Si karta tik keletas nuorodu:

Lux
Gyvenimo pomegis
Istorija
Tetis

Niagara Falls miestelis, tiksliau du miesteliai tuo paciu pavadinimu. Vienas Amerikos puseje, kitas Kanados. Dazniausiai lankydavomes Amerikietiskoje puseje, kuri atrode niekuo neissiskirianti is kitu panasiu miesteliu Amerikoje. Tik ten buvo siek tiek daugiau visokiu vietu skirtu turistams. Kadangi ten lankemes kokius penkis kartus tai mateme, kaip turistinis biznis palaipsniui pletojosi ir augo. Taciau, net pries penkis metus kai ten buvom jis vis dar atrode, kaip paprastas miestukas. Sios nuotraukos butent is Kanados puses, Amerikos puses miestukas toks neisimenantis buvo, kad neradau nei vienos nuotraukos is jo, nors gal kur nors ir turiu. Taigi, Kanados puseje esantis miestukas yra visiska priesingybe - tai komercijos ir pinigu melzimo miestelis. Cia galima surast visokiu pramogu visokiems zmonems. Akivaizdu, kad sioje puseje apsilnako mazdaug tris kartus daugiau zmoniu nei Amerikoje. Bet pramogos mazdaug tokios - amerikoniskos - daug visko kas susieta su holivudu ir panasiai. Is tiesu, man labiau patiko tas miestukas uz dvidesimt kilometru i siaure - Niagra on the Lake, ten jis buvo labiau toks senoviskas ir atrode kulturingesnis. Nors taip pat labai prisitaikes prie turistines komercijos.

Virsutineje nuotraukoje matosi Guiness rekordu muziejus, kuris visai musu netrauke.

Cia siaip namas gulintis ant sono ir dar bezdzione isikabinusi i jo stoga, ryskiai vaizduoja neegsiztuojancia scena is filmo King Kongas. O sone ta tokia, beveik pilis, nepatikesit, bet Burger King valgykla. Burger King tai toks su McDonald konkuruojantis valgyklu tinklas, parduodantis panasu maista.

Galiausiai taip atrodo gatve nuseta parduotuvemis. Is tiesu manau nieko ypatingo - daug blizguciu, o turinio beveik nera. Didzioji dalis prekiu is Kinijos, kaip ir visur. Bet yra ir tokiu ypatingu parduotuviu, kurios pritaikytos butent rukantiems amerikonams - jose parduodami Havanos cigarai. Kadangi Amerika nevykdo visai jokios prekybos su Kuba ir grieztai priziuri, kad is niekur nebutu ivezami Kubos produktai (nusipirkus Kanadoje galima isivezti i Amerika tik 10 cigaru) tai toks specifinis verslas gerai turbut klesti.

Buvom uzeje i meno galerija (tai taip pat parduotuve) tai su zmona issirinkom paveiksla visai grazu su zmonemis sokanciais tango, bet zinoma jo kaina kai mums pasake (900 doleriu) tai pirkimo noras praejo greitai. Taip pat buvom uzeje i kazino, zmonai buvo idomu pabut ten pirma karta. Nors losti kazkaip nesusigundem (arba as nesusigundziau).

Taigi geriausias pasivaiksciojimas, vis tik yra krantine su vaizdu i krioklius. Nors, vel cia mano tokia nuomone.

Kolekcijos yra idomus dalykas :) siaip kol mazas buvau nieko nekolekcionavau - neturejau kantrybes ir siaip atrode keistas uzsiemimas kaupti daiktus. Nors aplink mane vaikai kolekcionavo pasto zenklus (tradiciskai), kalendoriukus, atvirutes ir net kramtomos gumos popierelius (klaipedietiskai, nes tais laikais dar nebuvo kitos kramtomos gumos tik atveztines jureiviu kisenese). Vienzo tik pradejes kolekcionuot pamestus skaicius, kazkaip supratau kolekcionavimo zavesi :) . O dar idomiau, kai tokiais kolekcionavimais sudomini kitus zmones, va si skaiciu gavau is Virginijaus, labai ACIU. Siaip labai malonus priedas prie kolekcijos. Bet jo nuotrauka atejo elektroniniu pastu su tokiu prierasu:

"Vieta: Astravo miskelis (prie Birzu), salia masiniu zydu (apie 2400) ir lietuviu (apie 90) zudyniu 1941-08-08 vietos".

Tokie pribloskiantys, mano galva, faktai kazkiek iprasmina skaiciu, nors lieka vilties, kad jis nesusietas su tai ivykiais. Tie faktai neleido man idet nuotraukos gyvybiskai zalios, kokia originaliai atsiusta.

Urbanistines istorijos.

Vamzdziai vartojami menui kurti ne tik Vilniuje. Va sitas meno kurinys (net nezinau kaip ji pavadinti, nors visi tai vadina skulptura) savotiskai idomus ir gana izinieriskas - vamzdziai sunerti ant trosu, sudaro tokia erdvine struktura. Man patiko tai, kad vamzdziai gerai nupoliruoti ir blizga. Nezinau ar patiko sio meno kurinio vieta - parke, kur daug medziu. Kazkaip jis nelabai derinosi prie zalios aplinkos, nors gal ir nieko, nes vsika atspindedamas savo kreivuose pavirsiuose pats kazkiek pazaliaves buvo :) . Dukra, kurios koledzo teritorijoje stovi si skultpura sake, kad pasaulyje tera trys panasios. Sita vadinasi Mocartas.

 

Pastaruoju metu per pietu pertrauka ipratau isbegt is darbo ir eiti pasivaikscioti arba, jei atsivezu dvirati, pasivazineti dviraciu. Salia darbo, mylios atstumu, eina senas takas, vadinamas Tow Path. Senoveje zmones varydami tuo taku arklius tampe laivus is centrinio Ohajo i Klyvlenda ir atgal. Siais laikais telike keli laivai, kuriais tampomi turistai :) Taciau kelias ir kanalas islike, taip pat galima pamatyt sliuzus, kurie daugumas gerokai apgriuve. Taigi toliau eina visokios nuotraukos ka galima pamatyt tuo keliu vaikstant ar vazinejant. Kadangi pietu pertrauka tera viena valanda, tai neiseina daug kur nueit, bet ir tiek kur nueini galima pamatyt visai graziu vietu.

 

Kandagi laivai nebeplaukioja, o vandens telkinys vis tik apgyvendintas tai jame galima pamatyt ir ivairiu pauksciu ir gyvunu. Is pauksciu dazniausiai buna zasys ir antys, bet kartais  pavyksta nutykoti ir kokia gerve, bet jos labai baikscios ir greit nuskrenda jei bandai prie ju priartet. Is gyvunu tai labai daug vezliu, kurie islenda is vandens ant bet kokio issikisusio daikto ir sildosi sauleje. Jie taip pat labai baikstus, gal net baikstesni uz gerves ir pamate ar isgirde zmogu (net nezinau kaip) jie greit sprunka i vandeni.

Bet va si gyvate gulejo sau ramiausiai vidury kelio ir jai visai nesvarbu buvo, kad aplink zmones vaiksto ar dviraciai vazineja. Is tiesu, man atrodo, kad ji buvo gerokai apsnudusi. Pabandziau paliest bato galiuku, tai mazdaug pakreipe galva i mano puse ir letai pasitrauke. O mano kolega, su kuriuo vaikstinejom,  baisiausiai issigando, nes pas ji gimtinej tokios gyvates sokineja ant zmoniu jei jie buna tokie neatsargus, kaip as.

 

Idomu, kad vaziuojant dviraciu, daugelis vaizdu atrodo kitaip. Kai vaziavau supratau, kad budamas auksciau matau idomesnius atspindzius vandenyje. Siaip man labai patinka kaip atspindziuose susilieja spalvos.

Taip pat atspindziai sukuria idomias formas.

Man keisciausia tai, kad vaiksciodamas tokiu formu nesugebejau pastebet, matyt reikalingas tam tikras informacijos srauto greitis, kuris pritaikytas smegenims suvokt kazka tokio.

O kai sita medi pamaciau, tai spaudziau ant visu dviracio stabdziu ir visa viena praeivi isgasdinau. Prisiminiau savo senaja kolekcija pamestu skaiciu, o va sitas pasirode beveik vidury misko ir lyg visai neturejo jokios prasmes. Veliau pagalvojau, kad mano kolekcija, gal mazesne, bet turbut neprastesne uz misko batu kolekcija.

Taigi turiu dar kelias nuotraukeles is tu pasivaiksciojimu/pasivazinejimu, gal veliau dar bus.

 

Ruduo

 

 Isvaziavom penktadieni po darbo, pakeliui sustojom pavakarieniaut anksciau minetoje Ferrante vynineje, kuri yra prie Geneva miestelio. Vakaras greit baigesi ir prasidejo naktis. Taip visa likusi kelia ir vaziavom tamsoj. Kanados siena privaziavom apie puse vienuolikos ir zmona norejo sustot dury free parduotuvej. Tai ten praleidom apie pusvalandi. Siaip as nesuprantu, koks tikslas tu duty free nes is tiesu ten pinigu isleidi daugiau nei paprastoj parduotuvej, o gal tik kartais nusiperki geresni daikta. Nors aisku amerikonai gali ten nusipirkti kubietisku cigaru, nes mat pacioje Amerikoje jais prekiauti draudziama.

Pervaziavom per Peace Bridge tilta ir kitoje puseje mus pasitiko pasienietis. Atrodo dvi salis skiria tik vienas neilgas tiltas (apie 1 ar 2 km ilgio) o pasieniecio kalba buvo kitokia. Jis gal tris kartus klause kur as gyvenu, nes as nesupratau, nors atrodo angliskai kalbejo. Idomiausia tai, kad mano anglu kalbos mokytoja buvo kanadiete (Vilnie, ne is Kinijos, o tikra). Bet kuriuo atveju ivaziavom i Kanada be jokiu biurokratiniu nuotykiu ir pasijutom gana tamsioje salyje - nes toje vietoje kelias atveda i kazkokias laukymes, nors Amerikos puseje stovi Buffalo miestelis. Bet vaziuot nebuvo toli gal kokius 20 km iki viesbucio, kuris yra miestelyje vadinamam Niagara Falls. Lygiai tokiu paciu pavadinimu yra miestelis ir Amerikos puseje, kuri cia uz kriokliu galima matyti.

Pirmas rytas buvo labai ispudingas - nors ir atvaziavom ilsetis, bet kazkaip sutartinai atsibudom apie 6 valanda ryto ir stebejom kaip virs kriokliu teka saule. Cia nuotrauka is siek tiek kitos vietos ir dviem dienom veliau fotografuota vakare, bet isivaizduokit vaizda jei mazdaug saule teketu apie 1/3 nuotraukos ilgio nuo kairiojo krasto. Labai man tingejosi tada keltis is lovos ir pulti fotografuot, galvojau kad turiu dar dvi dienas kada galesiu matyt ta pati. Bet gamta man pakiso kiaule - t.y. debesis. Visi kiti rytai buvo apsiniauke.

 

Viena is seniausiu Niagaros kriokliu atrakciju - pasiplaukiojimas laiveliu "Maid of the Mist". Laiveliai plaukia is abieju krantu ir is Amerikos ir is Kanados, nors visi yra su Kanados veliava. Si karta neplaukem, nes buvo per salta ir nesinorejo dar papildomai suslapti. Bet vis dar prisimenu kaip pries penkis metu vasara ten lankemes ir plaukiau - va tada tikrai pajunti ta didziule jega, su kuria vanduo verziasi per si krasta. Tiesa, norejau dar siek tiek patikslinti, kad didzioji dauguma kriokliu yra Amerikos puseje, tik vienas Pasagos krioklys (Horse Shoe Falls) yra pusiau Kanadoje, bet stovint ant krasto salia krioklio nera to tikrojo vaizdo, todel Kanados puseje vaizdas geresnis. Be laiveliu dar galima leistis prie krioklio dugno, ir stebeti kaip vanduo krinta ir tyksta i zeme. Taip si karta ten nejom, nes kaip minejau buvo salta, o ten visada buna slapia. Sia nuotrauka norejosi padaryt taip, kad atrodytu senoviska (nelabai zinau ar gerai gavosi). Daugiausia dekoraciju viesbuciuose yra nuotraukos su to pacio Niagaros krioklio vaizdais fotografuotais seniau. Nors mano galva galima tuos pacius vaizdus nesunkiai pamatyt ir siandien.

Antraja diena nutarem nuvaziuot prie Ontario ezero ir paziuret kaip atrodo Kanados puseje esantis Niagaros upes krantas. Siaip vaziuojant nepataikem tiksliai krantu vaziuot, nes vis norejom nenuvaziuot atgal i koki tilta i Amerika. Bet uztai pamatem Kandietiska kaima, kur zmones gyvena ir augina vaisius (toje vietoje dazniausiai vynuoges). Kaimas neatrode labai skirtingas nuo Micigane esanciu kaimu, pagrindinis panasumas, zinoma buvo landsaftas - nera ten jokiu kalnu. Privaziavom prie Ontario ezero ir paziurejom i kitame krante stovinti Toronta. Ilgiau ten neuzsibuvom, nes tikrai susalom. Aplankem dar viena labai grazu miesteli, kuris vadinasi Niagara on the Lake. Toks senoviskas, gal kazkiek europietiskas miestelis. Bet per mazai kaviniu, nes nesuradom tokios kuri mums patiktu ir noretume kavos ten isgerti. Todel sedom i masina ir parvaziavom (si karta pacia Niagaros upes pakrante) i viesbuti.

Grizau, buvo faina, gal truputi salta, bet grazu. Cia vaizdas pro viesbucio langa.