Isvaziavom penktadieni po darbo, pakeliui sustojom pavakarieniaut anksciau minetoje Ferrante vynineje, kuri yra prie Geneva miestelio. Vakaras greit baigesi ir prasidejo naktis. Taip visa likusi kelia ir vaziavom tamsoj. Kanados siena privaziavom apie puse vienuolikos ir zmona norejo sustot dury free parduotuvej. Tai ten praleidom apie pusvalandi. Siaip as nesuprantu, koks tikslas tu duty free nes is tiesu ten pinigu isleidi daugiau nei paprastoj parduotuvej, o gal tik kartais nusiperki geresni daikta. Nors aisku amerikonai gali ten nusipirkti kubietisku cigaru, nes mat pacioje Amerikoje jais prekiauti draudziama.
Pervaziavom per Peace Bridge tilta ir kitoje puseje mus pasitiko pasienietis. Atrodo dvi salis skiria tik vienas neilgas tiltas (apie 1 ar 2 km ilgio) o pasieniecio kalba buvo kitokia. Jis gal tris kartus klause kur as gyvenu, nes as nesupratau, nors atrodo angliskai kalbejo. Idomiausia tai, kad mano anglu kalbos mokytoja buvo kanadiete (Vilnie, ne is Kinijos, o tikra). Bet kuriuo atveju ivaziavom i Kanada be jokiu biurokratiniu nuotykiu ir pasijutom gana tamsioje salyje - nes toje vietoje kelias atveda i kazkokias laukymes, nors Amerikos puseje stovi Buffalo miestelis. Bet vaziuot nebuvo toli gal kokius 20 km iki viesbucio, kuris yra miestelyje vadinamam Niagara Falls. Lygiai tokiu paciu pavadinimu yra miestelis ir Amerikos puseje, kuri cia uz kriokliu galima matyti.

Pirmas rytas buvo labai ispudingas - nors ir atvaziavom ilsetis, bet kazkaip sutartinai atsibudom apie 6 valanda ryto ir stebejom kaip virs kriokliu teka saule. Cia nuotrauka is siek tiek kitos vietos ir dviem dienom veliau fotografuota vakare, bet isivaizduokit vaizda jei mazdaug saule teketu apie 1/3 nuotraukos ilgio nuo kairiojo krasto. Labai man tingejosi tada keltis is lovos ir pulti fotografuot, galvojau kad turiu dar dvi dienas kada galesiu matyt ta pati. Bet gamta man pakiso kiaule - t.y. debesis. Visi kiti rytai buvo apsiniauke.
Viena is seniausiu Niagaros kriokliu atrakciju - pasiplaukiojimas laiveliu "Maid of the Mist". Laiveliai plaukia is abieju krantu ir is Amerikos ir is Kanados, nors visi yra su Kanados veliava. Si karta neplaukem, nes buvo per salta ir nesinorejo dar papildomai suslapti. Bet vis dar prisimenu kaip pries penkis metu vasara ten lankemes ir plaukiau - va tada tikrai pajunti ta didziule jega, su kuria vanduo verziasi per si krasta. Tiesa, norejau dar siek tiek patikslinti, kad didzioji dauguma kriokliu yra Amerikos puseje, tik vienas Pasagos krioklys (Horse Shoe Falls) yra pusiau Kanadoje, bet stovint ant krasto salia krioklio nera to tikrojo vaizdo, todel Kanados puseje vaizdas geresnis. Be laiveliu dar galima leistis prie krioklio dugno, ir stebeti kaip vanduo krinta ir tyksta i zeme. Taip si karta ten nejom, nes kaip minejau buvo salta, o ten visada buna slapia. Sia nuotrauka norejosi padaryt taip, kad atrodytu senoviska (nelabai zinau ar gerai gavosi). Daugiausia dekoraciju viesbuciuose yra nuotraukos su to pacio Niagaros krioklio vaizdais fotografuotais seniau. Nors mano galva galima tuos pacius vaizdus nesunkiai pamatyt ir siandien.

Antraja diena nutarem nuvaziuot prie Ontario ezero ir paziuret kaip atrodo Kanados puseje esantis Niagaros upes krantas. Siaip vaziuojant nepataikem tiksliai krantu vaziuot, nes vis norejom nenuvaziuot atgal i koki tilta i Amerika. Bet uztai pamatem Kandietiska kaima, kur zmones gyvena ir augina vaisius (toje vietoje dazniausiai vynuoges). Kaimas neatrode labai skirtingas nuo Micigane esanciu kaimu, pagrindinis panasumas, zinoma buvo landsaftas - nera ten jokiu kalnu. Privaziavom prie Ontario ezero ir paziurejom i kitame krante stovinti Toronta. Ilgiau ten neuzsibuvom, nes tikrai susalom. Aplankem dar viena labai grazu miesteli, kuris vadinasi Niagara on the Lake. Toks senoviskas, gal kazkiek europietiskas miestelis. Bet per mazai kaviniu, nes nesuradom tokios kuri mums patiktu ir noretume kavos ten isgerti. Todel sedom i masina ir parvaziavom (si karta pacia Niagaros upes pakrante) i viesbuti.
Saulėlydis vis tiek labai gražus išėjo. :) Vynuogės Kanadoje? Aš apakus. O apie Miglos Merginą, prisimenu, Laurinčiukas "Trečiojoje dolerio pusėje" indėnų legendą pasakojo. Atitinkamai pateikdamas, žinoma, bet legenda buvo graži. Apie kriokliui indėnų (neprisimenu, kurios genties) kiekvieną pavasarį aukojamą mergelę.
ReplyDeleteBuka, taip vynuoges :) jie ten gana zymus savo ledo vynu (Icewine), kuris is tiesu labai neblogas. O legenda turejau susirast ir pasiskaityt, siaip nezinojau.
ReplyDeleteUi ir arti su tuo laivu galima priplaukti? Turėtų būti geras pojūtis... Naktį atrodo gražai apšviestas.
ReplyDeleteReno, laive esant neatrodo, kad taip arti priplauki, bet vaizdas ir pojuciai tikrai ispudingi. Tuo metu kai laivelis ten plaukia jauciasi, lyg spaustu is visu jegu, bet stovi vietoj.
ReplyDeleteNaktinis apsvietimas grazus, ypac kad dar spalvos keiciasi. Bet man vis tiek graziausia, kai apsviesta balta sviesa. O dar buna fejerverkai, tik mes si karta i juos pavelavom.