Simetrija idomus reiskinys - ypac kai ziuri i veidrodi, tiksliau i atspindzius (nebutinai savo). Viskas atrodo yra padalinta i dvi dalis, kuri viena yra "tikra" kita atvaizduota simetriskai. Nuo vaikystes man buvo idomios naujos erdves atsiveriancios uz veidrodzio. Vienas gyviausiu prisiminimu, kai su mama nueje i vaiku pasaulio matavimosi kabina pamaciau begalybe atsiveriancia tarp dvieju veidrodziu. Taip stovejau ir galvojau ar kiek toli man pavyktu pamatyti. Veliau mane veidrodziai labai klaidino, Klaipedoje buvo tokia kavine, kuri turbut buvo irengta koridoriuje nes labai pailga, o galineje sienoje buvo veidrodis per visa siena. Tas veidrodis sudare vaizda, lyg kavine butu zymiai ilgesne. Pirma karta butinai turejau prieiti prie pat, kad isitikinti, jog ten tikrai veidrodis, o ne kita patalpa. Siaip kavineje visuomet buvo prieblanda, del to ir akys apsigaudavo. Klyvlendo meno muziejaus kavineje, pries remonta taip pat kabejo didziulis veidrodis, bet jis kazkaip atrode, kaip atskiras paveikslas, paliktas tam, kad zmones galetu stebet kaip atrodo pasaulis. Idomu tai, kad tame veidrodyje reikedavo gerokai isiziuret, kol pamatydavai save, nors kitus, atrodo, be vargo galedavai atpazinti.