Siuolaikinis menas. Na toks menas kuris demonstruojamas siuolaikinio meno muziejuose, gal teko matyti. Visai neseniai man teko lankytis tokiame MassMoca. Kazkaip viso meno esme yra man nesuvokiama paslaptis, nors kartais atrodo, kad suprantu ar jauciu kazka, kas turetu tureti tam tikra reiksme. Bet daznai tas menas atrodo lyg tai butu atsitiktiniai daiktai ar elementai. I menulijos bloga perkeliau savo parasyma apie DADA krypti, kuri kaip galima butu nuspeti, buvo viena is moderniojo meno pradininkiu.
Siaip jei nueisit i MassMoca puslapi, siulyciau atkreipti demesi i Sol Lewit puslapius. Jis buvo toks idomus menininkas - piese ant sienu. Be visu kitu nuotrauku, zemiau galite rasti tai kas man krito i aki. Is tiesu labiausiai tai man krito i aki tos geometrines trimates figuros nupiestos ant sienu. Is toli atrodo, kad jos tikrai ten prikabintos. Taciau is arti paziurejus matosi, kad jos nupiestos paprastu pilku piestuku ir kas istabiausia man buvo, kad nebuvo labai daug tiesiu liniju, nors didzioji dauguma visu jo piesiniu ant sienu buvo nupiesti su liniuote. Savo nuotraukuose bandziau pamatyti kazka daugiau nei is tiesu matosi. Kazkaip idomiai man atrode atspindziai juodose sienos dalyse, bei norejosi nufotografuoti siena kitokiu kampu nei tiesiog stovint pries ja. Vienzo kazkas gavosi, kazkas nesigavo, bet kadangi tai siuolaikinis menas tai reiskia viskas gavosi, tik ne visi supranta :)
Siaip jei nueisit i MassMoca puslapi, siulyciau atkreipti demesi i Sol Lewit puslapius. Jis buvo toks idomus menininkas - piese ant sienu. Be visu kitu nuotrauku, zemiau galite rasti tai kas man krito i aki. Is tiesu labiausiai tai man krito i aki tos geometrines trimates figuros nupiestos ant sienu. Is toli atrodo, kad jos tikrai ten prikabintos. Taciau is arti paziurejus matosi, kad jos nupiestos paprastu pilku piestuku ir kas istabiausia man buvo, kad nebuvo labai daug tiesiu liniju, nors didzioji dauguma visu jo piesiniu ant sienu buvo nupiesti su liniuote. Savo nuotraukuose bandziau pamatyti kazka daugiau nei is tiesu matosi. Kazkaip idomiai man atrode atspindziai juodose sienos dalyse, bei norejosi nufotografuoti siena kitokiu kampu nei tiesiog stovint pries ja. Vienzo kazkas gavosi, kazkas nesigavo, bet kadangi tai siuolaikinis menas tai reiskia viskas gavosi, tik ne visi supranta :)
Dauguma kitu eksponatu buvo gana keisti ir dalinai atrode, kad zmones bando pamatyti kazka daugiau nei is tiesu yra. Buvo ten ir fotografiju, taciau jos man pasirode gana simplistiskos ir nieko ypatingo. Nors gide visaip man stengesi ikalbeti kokios jos ten imantrios ir idomios.
Kas skyre si muzieju nuo netolimais esancio Clark Institute, tai kad erdve buvo suskirstyta kitaip - daug ilgu saliu, kuriose buvo galima surasti "mena" padaryta is siuolaikiniu medziagu. Tuo tarpu Clark Institute muziejuje visas menas ir jo pristatymas labai klasikinis.
P.S. negalejau naudoti jokiu papildomu sviesu, todel nuotraukos nelabai ryskios, nes fotoaparatas buvo laikomas rankose.
Mini, "menulijos" nuoroda neveikia, kalidingai nurodyta. Šiaip, matau, jau supratai, kad visi stengiasi savo blogų tekstuose įdėti nuorodas apie tuo dalykus, kuriuos pamini tekste ir kurie yra kituose tekstuose. Kažkur kažkas ir aiškino, kad tai yra tinklaraščio skiriamasis bruožas ir didelis privalumas.
ReplyDeleteSiūlyčiau Tau konkrečiai įdėti nuorodą http://menulija.blogspot.com/2009/01/vienas-daiktas-kuri-norejau-pertempti.html, kad atsitiktiniam lankytojui nereiktų Mėnulijoje ieškoti neaišku ko.
:)
Nelabai man leidžia pažiūrėti tas nuotraukas darbe nustatyti IE apribojimai, tai teks labiau pastudijuoti savaitgalį iš namų. Bet vienas dalykas iš karto atkreipė dėmesį - tie pakabinti, apversti - gal - medeliai? Jie gal net vasarą žaliuoja, vargšai?
ReplyDeleteVilnie, pataisiau nuoroda, atrodo veikia. Ir vakar veike, bent jau man.
ReplyDeleteO del linku tai aisku, kad teisybe, jog nuorodos padeda plesti akirati.
Pastaruoju metu niekaip negaliu atsikratyti deja vu jausmo, kad butent sitaip mes bendravome sename gerame Taivanio serveryje, tik ten viskas buvo siek tiek primityviau.
Taip, Vilnie, tie medeliai vasara zaliuoja. Be viso kito "menininke", kuri sugalvojo sia instaliacija norejo parodyti (kiek prisimenu) koks trapus ar gajus yra zaliasis pasaulis. Sako, kad medziai dideliame mieste (Bostone) isgyvena apie 2 metus, ir menininke tikejosi, kad sie medeliai neisgyvens ilgiau. Taciau po seseriu metu juos iseme ir persodino (normaliai), nes uzaugo per dideli. Cia jau antroji karta tu medeliu.
ReplyDeletePo perkūnais, maniau, čia tos paprastu pieštuku nubrėžtos pilkos linijos, pasirodo - medeliai.
ReplyDeleteModernusis menas - ne man.
Na, ka as galiu padeti, anonimiskas, jei nesupranti, kad nuotraukos is muziejaus buna is ivairiu eksponatu, taciau apie juos visus rasyti butu labai daug, o skaityt turbut labai nuobodu. Neturiu as net tokios minties, kad as cia labai jau idomiai viska rasau. Todel ir apsiribojau komentuodamas tik viena dali ekspozicijos.
ReplyDeleteAnonimišką komentarą visada labai sunku įvertinti, nes anonimiškuoju pasivadinęs personažas neturi jokios istorijos, jokių bruožų. Tai juoda kaukė tamsoje, ir kadangi tekstas negali parodyti balso šilumos ar pašaipos, nėra jokių rodiklių, padedančių tinkamai suvokti išreikštą mintį.
ReplyDeleteTuo įsitikinau stebėdama,kaip Račas savo bloge iš pradžių labai įtemptai bendravo su komentatoriais, nes visi jam buvo beveidžiai, greičiausiai - priešiški, kaip jam atrodydavo pažiūrėjus į komentarus alfoje ar delfyje, - anonimai. Paskui, kai jis įsiminė vardus (nikus), jam iš jų komentarų susiklostė žmonių paveikslai, ir pradėjo į juos žiūrėti draugiškai, vis dažniau padiskutuoja, pripažįsta, pajuokauja. Jis jau bendrauja su asmenimis, o ne su anonimais. Bet tam būtina, kad komentuojantysis būtų kažkaip atskiriamas nuo kitų anonimų, kad pasivadintų kokiu nors vardu, nesvarbu kokiu - Milda, Joniuku ar Margarita. Tada kyla noras pažinti jo mintis, tęsti bendravimą, susidaryti mintyse jo paveikslą.
Aš, pavyzdžiui, perskaičiusi čia aukščiau pasisakiusio anonimo komentarą, smagiai nusijuokiau, nes iškart įsivaizdavau, kad taip galėjo pasakyti Buka, kuri ne kartą jau anksčiau forume demonstravo savo blaivų požiūrį į visokius įtartinus dalykus :)
O juk nėra sunku čia pasirašyti vardu, jei nėra noro registruotis gmail pašte. Tereikia iššokančiame langelyje pasirinkti ne paskutinę eilutę "Anoniminis", o priešpaskutinę - "Vardas/URL" ir viršutiniame laukelyje įrašyti vardą, o apatinį galima palikti tuščią. Taip dabar darau aš. :)
Mini, labai įdomios Sol'o struktūros! Pamažu įvertinu tai, kad pats kažin ar kada nors sužinočiau ar atrasčiau apie visai įdomius šiuolaikinio meno kūrinius.
ReplyDeleteŠį vakarą atidžiai pastudijavau tas nuotraukas. Nuostabu. Tų kūrėjų fantazija neįtikėtina. Niekad negalėjau įsivaizduoti tokių formų ir vaizdų. Tik paaiškink man dėl pirmos viršutinės nuotraukos kairėje: ar čia irgi nupaišyta, ar tiesiog atspindys sienoje ir grindyse? O antroje nuo viršaus dešinėje nuotraukoje - kas čia? šepetėliai kyšo?
ReplyDeletePirmoji nuotrauka eksponato, kuris taip pat nupiestas - nupiestas seselis ant grindu ir sienos. Is tiesu dar ten galima vaikscioti ant to grindu, kad isitikintum, kad tai nera seselis, nes apsvietimas visiskai kitoks.
ReplyDeleteKita nuotrauka apie kuria klausei - tai daug tokiu plastiko vamzdeliu sukistu i siena ir apsviestu is vienos puses. Gana idomiai atrodo, kai siena apie 7 x 3 m yra visa padengta tokiais vamzdeliais.