Saturday, March 31, 2012


Vaziavau vel i darba ir kaip visada klausiausi NPR radio stoties. Vienas dalykas uzkabino - daznai ten kalbina visokius zmones, kurie turi kazka pasakyt is savo patirties ar siaip idomiu dalyku. Vadina juos "storytellers". Smagu ir kazkaip daznai jauku klausytis istoriju is ivairiu Amerikos vietu, kazkaip tos vietos atgyja. Pagalvojau, kad nelabai prisimenu kazko panasaus LR radio laidose, nors gal buvau per daug uzsiemes visokiomis studijomis ir pan. tai ir negirdejau. Bet is kitos puses prisimenu vaikyste, kai vakarais eidavom i virtuve ir per "radijo taska" klausydavomes pasaku senelio sekamu pasaku. Buvo is tiesu idomu - toks visai nevizualus, bet ne maziau idomus zodines informacijos skleidimas i mazas galvas. Prisiminiau savo kelione i Naujaja Meksika ir kaip vaiksciojau po Navajo teritorija, pueblo ir aisku suvenyru parduotuves ir kazkaip labai stebejausi, kaip jie vaizduoja zmones su taskais ar apvaliomis skylemis vietoj burnos. Viena Navajo atstove man paaiskino, kad taip vaizduoja kalbancius zmones, daznai tie kalbantys zmones (suvenyrai) buna apsupti ar apkabinti tunto mazu zmogeliuku, kuriems visos tos istorijos yra labai idomios ir jie jas priima uz gryna piniga. Toliau sau galvojau ir prisiminiau, kad lietuviu kalboj tokie zmones greiciausiai vadinami pasakoriais ir prisiminiau tik viena jo atvaizda - Raganu Kalne. Neilga paieska internete surado man jo nuotrauka:

Idomiausia, kad sio pasakoriaus burna taip pat apvali kaip ir Navajo indenu skulpturelese. Nors zinoma sio pasakoriaus autorius galejo buti pakankamai susipazines su pasaulio menu, kad butu galejes sugretinti. Bet man, kaip megejui, toks pastebejimas gana idomus.
Galiausiai sio internetinio amziaus metais greiciausia sunkoka surast tikrus pasakorius, kurie pagauliai perteiktu savo asmeninius ar kitokius patyrimus. Ir zinoma suradus tokius turbut reiktu vertinti. Taigi mano megstamiausia istoriju pasakotojai yra:
Troy kuris savo "neisgalvotomis" gyvenimo pastabomis, gyva kalba ir pastabumu daznai mane prajuokina ir siaip jo tekstu skaitymas atpalaiduoja.
Toks vienas anglu mokslininkas Roger'is Penrose'as, atrodo, vienoje knygoje sake, kad viskas ka mes savo galvoje matome ar bandome sugalvoti automatiskai verciame tai realiais daiktais ar ivykiais. Taigi, -vg- turi toki idomu blog'a, kuriame is istorijos isrankioti idomus faktai ir sudelioti pagal jo (gal) tos dienos nora ir savaip pakomentuoti kazkaip pavercia ta istorija ir jos mazus negirdetus (man) faktus tokiais artimai gyvais - beveik apciuopiamais. Tarp kitko, jis taip pat pradejo idomia foto medziokle - batavima - kur jo surastu batu nuotraukos taip pat daznai ivyniotos i pagaulu pasakojima apie pati procesa.
Sie du pasakotojai man yra tikrai idomiausi kol kas. Noreciau surast daugiau, bet kazkaip uzkliuvu uz tokiu tinklarasciu, kur zmones arba tiesiog komentuoja tai ka mato, be didesnio asmeninio santykio (kuris yra butinas, norit itikint, kad tai kas komentuojama yra svarbu) arba paskandina savo mintis zodziuose, kurie arba nereikalingi arba nieko nereiskia.
Taigi - nuo senu senoves pasakotojai - pasakoriai buvo labai svarbus zmonems ir neteisinga butu juos nurasyt. Jei kas nors rasit kur internete parodykit ir man prasau.

* ps. nuotraukos ne mano, o is google image search naudojant paieskos zodzius "navajo storyteller" ir "pasakorius".

8 comments:

  1. Ačiū už gerus žodžius, Mindaugai. Laikaus tokio principo: pirmiausia man pačiam turi būt įdomu, tada yra šiokia tikimybė, kad gal ir kitiems. Manau, didžiausia tinklaraštininkų klaida, kad mėgina atspėt, kas kitiems galėtų būt įdomu, tada nieko įdomaus ir neišeina parašyt.

    ReplyDelete
  2. Prasom, Virgi, manau skaitytojams reikia dazniau isreikst kiek jie vertina pasakotojus. O as daznai nelabai turiu ka pakomentuot prie pacio tekstu, o taip sutapo su radio laida, kad butinai norejau parasyt. Ir Tu teisus - kai paciam idomu ir dar gerai isreiski savo susidomejima - uzkreti kitus zmones. O kai bandai atspet kas kam idomu - daznai prasauni arba asmeniskai tas nera artima ir del to gaunasi tekstas sterliai negyvas.

    ReplyDelete
  3. "Ohm" seniausias zmonijos zodis pagal Indus. O poezijos kurse ismokau, kad (angl. kalbos) poetai nuo senu senoves skaito "O" kaip zodi sukelianti poilsio, grozio, ir malonumo emocijas.

    O fearful meditation! Where, alack,
    Shall time's best jewel from time's chest lie hid?
    Or what strong hand can hold his swift foot back?
    Or who his spoil of beauty can forbid?
    O, none, unless this miracle have might,
    That bin black ink my love may still shine bright.
    -William Shakespeare

    ReplyDelete
  4. Jei fotografuociau zmogu sakanti "ohm" tai greiciausiai jo burna butu ne "o" formos bet "m", nes juk indai ir kiti budistai akcentuoja butent sio garso testinuma. Ir, tiesa pasakius, garsas tampa zodziu tik tuo atveju jei jis turi gana gerai apibrezta prasme. Todel siuo poziuriu "ohm" greiciausiai nera tikras zodis (nors gal as blogai prisimenu), o vakarietiskas "o" turi prasme pats savaime (nors nevisada).
    Taip pat ir visokie internetiniai pasakojimai ne visada yra pasakojimai, daug dazniau triuksmas arba tiesiog ekshibicionizmas.

    ReplyDelete
  5. Is tikruju, kai as buvau indijoje, ir meditavau budistu vienuolyne, tai jie sakydavo O daug ilgiau negu M.
    Toliau, tas zodis irgi turi labai svarbia ir tiksliai apibresta reiksme siose religijose:
    http://en.wikipedia.org/wiki/Om
    Panasiai kaip zodis "Amen" kuris turi pacia savo reiksme bet ir stipria religine konotacija.

    Zodziai gali tureti reiksme, bet jie ir turi konotacijas, ir todel existuoja poezija.

    ReplyDelete
    Replies
    1. Gal Indijoje kitaip, nes as tai tik is visokiu filmu galiu pasakyt, kurie dazniausiai buvo ne indiski.
      Tavo nurodytas straipsnis neduoda apibrezimo:
      "zodis" - "prasme"
      Duoda kazkoki religini ir mistini paaiskinima, kuris nera aiskus zmogui, nepriimanciam tokiu paasikinimu del ju visisko netikslumo.
      Tuo tarpu:
      The word amen "So be it; truly"
      toje pacioje wiki yra labai aiskiai ir apibreztai paaiskintas. Ir kiek as supratau is tu dvieju straipsneliu "om" ir "amen" nera tas pat.
      Religines zodziu konotacijos man visai neidomios, nes jos dazniausiai nepagristos, o "jauciamos" neapibreztais pojuciais, kurie per daug daznai nusakomi tik "nusvitusiu" zmoniu.
      Poezine ir religine konotacijos greiciausiai nera tas pat. Poezine konotacija skirta suzadinti zmonems jausmus, bet jie suzadinami labiau ne vien zodzio forma, bet ir zodzio reiksme ir jos daugialypiskumu, kas yra grazu. O grazus tekstai, vaizdai ir daiktai traukia zmones.
      Tuo tarpu religine konotacija dazniausiai skirta zmonems valdyti ir versti juos tiketi "isskirtine" zodziu reiksme nesiekiant isaiskinti ar parodyti ju prasmes - kiekviena religija pagrista tikejimu dogma, kuriai yra svetimas supratimas. Religines praktikos siekia, kad nieko nejauciantis zmogus medituotu ir per pastovius kartojimus zodziai igautu emocine prasme - sukurtu iproti ir refleksa. Jei zmogus atsiriboja nuo religines praktikos - zodziai netenka tos dirbtines stebuklines reiksmes ir tampa tik zodziais. Jei paziuresi, turbut pamatysi, kad greiciausiai visos religines kryptys praktikuoja pastoviai besikartojancius veiksmus ir pan. Kai tai daro pakankamai daug zmoniu aplink tai sustiprina ju svarbos pajautima, taciau reali svarba islieka abejotina. Paziurek i roko koncertus, kaip zmones ten rekia ir panasiai elgiasi, kaip zmones neatsispiria pagundai sudalyvauti "bangoje" sporto stadionuose, taip vyksta del to, kad visi aplink daro ir tai atrodo is pradziu idomu, o po to svarbu. Taigi, religijos valdo zmones naudodamos zmoniu poreikiu jaustis kartu ir prikisa pasikartojancias praktikas bei zodzius.
      Na ir prirasiau ...

      Delete
  6. Na kam tos kabutės ant neišgalvotų. taip ir yra...

    ReplyDelete

Note: Only a member of this blog may post a comment.