Vaziavau vel i darba ir kaip visada klausiausi NPR radio stoties. Vienas dalykas uzkabino - daznai ten kalbina visokius zmones, kurie turi kazka pasakyt is savo patirties ar siaip idomiu dalyku. Vadina juos "storytellers". Smagu ir kazkaip daznai jauku klausytis istoriju is ivairiu Amerikos vietu, kazkaip tos vietos atgyja. Pagalvojau, kad nelabai prisimenu kazko panasaus LR radio laidose, nors gal buvau per daug uzsiemes visokiomis studijomis ir pan. tai ir negirdejau. Bet is kitos puses prisimenu vaikyste, kai vakarais eidavom i virtuve ir per "radijo taska" klausydavomes pasaku senelio sekamu pasaku. Buvo is tiesu idomu - toks visai nevizualus, bet ne maziau idomus zodines informacijos skleidimas i mazas galvas. Prisiminiau savo kelione i Naujaja Meksika ir kaip vaiksciojau po Navajo teritorija, pueblo ir aisku suvenyru parduotuves ir kazkaip labai stebejausi, kaip jie vaizduoja zmones su taskais ar apvaliomis skylemis vietoj burnos. Viena Navajo atstove man paaiskino, kad taip vaizduoja kalbancius zmones, daznai tie kalbantys zmones (suvenyrai) buna apsupti ar apkabinti tunto mazu zmogeliuku, kuriems visos tos istorijos yra labai idomios ir jie jas priima uz gryna piniga. Toliau sau galvojau ir prisiminiau, kad lietuviu kalboj tokie zmones greiciausiai vadinami pasakoriais ir prisiminiau tik viena jo atvaizda - Raganu Kalne. Neilga paieska internete surado man jo nuotrauka:

Idomiausia, kad sio pasakoriaus burna taip pat apvali kaip ir Navajo indenu skulpturelese. Nors zinoma sio pasakoriaus autorius galejo buti pakankamai susipazines su pasaulio menu, kad butu galejes sugretinti. Bet man, kaip megejui, toks pastebejimas gana idomus.

Galiausiai sio internetinio amziaus metais greiciausia sunkoka surast tikrus pasakorius, kurie pagauliai perteiktu savo asmeninius ar kitokius patyrimus. Ir zinoma suradus tokius turbut reiktu vertinti. Taigi mano megstamiausia istoriju pasakotojai yra:

Troy kuris savo "neisgalvotomis" gyvenimo pastabomis, gyva kalba ir pastabumu daznai mane prajuokina ir siaip jo tekstu skaitymas atpalaiduoja.

Toks vienas anglu mokslininkas Roger'is Penrose'as, atrodo, vienoje knygoje sake, kad viskas ka mes savo galvoje matome ar bandome sugalvoti automatiskai verciame tai realiais daiktais ar ivykiais. Taigi, -vg- turi toki idomu blog'a, kuriame is istorijos isrankioti idomus faktai ir sudelioti pagal jo (gal) tos dienos nora ir savaip pakomentuoti kazkaip pavercia ta istorija ir jos mazus negirdetus (man) faktus tokiais artimai gyvais - beveik apciuopiamais. Tarp kitko, jis taip pat pradejo idomia foto medziokle - batavima - kur jo surastu batu nuotraukos taip pat daznai ivyniotos i pagaulu pasakojima apie pati procesa.

Sie du pasakotojai man yra tikrai idomiausi kol kas. Noreciau surast daugiau, bet kazkaip uzkliuvu uz tokiu tinklarasciu, kur zmones arba tiesiog komentuoja tai ka mato, be didesnio asmeninio santykio (kuris yra butinas, norit itikint, kad tai kas komentuojama yra svarbu) arba paskandina savo mintis zodziuose, kurie arba nereikalingi arba nieko nereiskia.

Taigi - nuo senu senoves pasakotojai - pasakoriai buvo labai svarbus zmonems ir neteisinga butu juos nurasyt. Jei kas nors rasit kur internete parodykit ir man prasau.

* ps. nuotraukos ne mano, o is google image search naudojant paieskos zodzius "navajo storyteller" ir "pasakorius".