Vaiksciojimas po miska, kai ziema nera ziema privercia galvoti apie kazka tokio chaotisko, kaip ir tie medziai ir krumai neuzdengti lapais kuria pasaulio vaizda supinta is netvarkingai sumegztu saku. Sakos kaip ir mintys galvoje draikosi siubuojamos vejo, nevarginamos ribu. Keista ziuret, po to i nuotraukas, kurios atrode tuo momentu svarbios, bet grizus is misko ir sulygiavus mintis misko nuotraukos atrodo be rysio.
Renualt gerai ten apie protektorių, o štai čia ėmė ir atsibudo pirštas!
ReplyDeleteMini, kaip šovė taip sumontuoti? Blesk! Fantazijai atsiveria plotai - lyg ateivis, lyg Bedžaminas Batonas...
Dažniausiai taip ir būna - atrodo, pilna KADRŲ - o grįžius - ir-ką-aš-čia-pamačiau?
ReplyDeletePirštas tai fain, ankstesniame įraše su piršto nuotrauka kažką tokio mačiau, bet ne iki galo
VyneTu, nezinau, tiesiog sove ir tiek.
ReplyDeleteGrumlinai, taip ir yra. Va turiu koki simta nuotrauku ir galvoju, kad jei istrinsiu po to gailesiuos, bet nebeiziuriu, kas ten juose tokio.
Netrink. Gal kada vėl ižiūrėsi - ne amžinai gi aklas blūdysi ;)
ReplyDeleteAš trinu tik techninį broką - kai kada staiga pasirodo, kad fotkė verta išvysti dienos šviesą
Nykstys sako:
ReplyDeleteI'm nobody! Who are you?
Are you nobody, too?
Then there's a pair of us — don't tell!
They'd banish us, you know.
How dreary to be somebody!
How public, like a frog
To tell your name the livelong day
To an admiring bog!
Siaip ten smilius. O eilerastukas man primena 2 dalykus - atrodo The Beatles dainele ir Kernagio atliekama nieku dainele.
ReplyDelete