Siandien (atrodo) lygiai 50 metu kaip nusizude E. Hemigvejus, ta proga per radija aiskino koks jis geras rasytojas ir kaip rase. Tikrai, ka skaiciau man patiko (nors is tiesu nedaug jo knygu skaiciau). Be to, atrodo lyg ir jo kazkoki irasyta pranesima transliavo (nelabai klausiausi, nes vairavau, is kitos puses ne visada tie zmones, kurie gerai paraso gerai ir pasneka). Tame pranesime man istrigo tokia mintis (kiek atsimenu), kad kiekvienas rasytojas turi atlaikyti akistata su amzinybe, arba ne. Kazkodel galvoju, kad galbut tai nera vien rasytoju "privilegija". Kazkuria prasme mes visi lyg ir bandom islaikyt savo asmenybes svarbuma pries amzinybe darydami tai ka darome arba bandydami verstis per galva ir sugalvodami kazka bent jau gerai uzmirsto :) . Kazkaip ta mintis man primine neseniai ziureta filma apie viena inzinieriu (dizaineri), Jacque Fresco, kurianti futuristinius namus ir tai daranti jau nuo 1920 ar 1930 metu. Idomu buvo paziuret ir prisimint vaikyste apie svajotus busimus zmonijos pasiekimus ateityje. Paziurejus ta filma-interviu toks keistas jausmas mane sueme, kad jau labai seniai nemaciau ir neskaiciau nauju knygu ir filmu apie tai kaip zmones isivaizduoja ateiti bendrai. Yra kazkokie filmai ir knygos, bet jie dazniausiai susikoncentrave arba ties specifinem visuomenes problemom arba yra gryni snkudauziu tipo. Kazkaip pasigendu platesnes futuristines (ne religijos pagrindu) vizijos. Jacque Fresco vizija idomi, bet, manau, pasenusi. Jis technokratas ir toks jausmas, kad gal per daug uzdaras savo supratimu. Mano galva, jo vizija nuvestu pasaulio visuomene i A. Huxley "Saunuji Naujaji Pasauli".
P.S. "futuristine" nuotrauka, kuria sugalvojau pries kelias dienas idesiu veliau (gal :) ) kai nufotografuosiu.
P.P.S. ne, Hemingvejus nusizude liepos 2.
jau labai seniai nemaciau ir neskaiciau nauju knygu ir filmu apie tai kaip zmones isivaizduoja ateiti bendrai. Yra kazkokie filmai ir knygos, bet jie dazniausiai susikoncentrave arba ties specifinem visuomenes problemom arba yra gryni snkudauziu tipo. Kazkaip pasigendu platesnes futuristines (ne religijos pagrindu) vizijos. ...
ReplyDeleteNorėjau pakomentuoti, iš komentaro gavosi tekstas. Atsiprašau, bet dedu nuorodą...
http://urvas.wordpress.com/2011/06/30/apie-svajones/
keistai cia gaunasi, bet Fanta kaltas - vietoj komentaro cia nuorodas pradejo det.
ReplyDeletepaskaicius Fantos tekstuka, sutinku su vienu jo teiginiu, kad futurizmas praeitame amziuje tikrai daznai buvo susijes su nauju daiktu atsiradimu, nauju pasiekimu ir t.t. O siais laikais lyg ir viskas pasiekta ir suprasta, kas nepasiekiama ar neekonomiska. Is jo teksto taip pat atrodo, kad mes pasiekeme kazkokius siuolaikinius tamsiuosius amzius, kuomet niekas nevyksta arba vyksta labai letai. Ir tikrai, mano toks pats jausmas. Kalbejau su jaunimu neseniai ir ju ateities isivaizdavimas yra mazdaug iPad'as visiems, ateities vizija, kad iPad'o tipo kompiuteriai pakeis visus kitus. Vos neapsiverkiau del tokio riboto poziurio, blogiausia, kad toje diskusijoje, nebuvo diskusijos, bet monologas, kai as tylejau, nes negalejau isiterpt. iPad'as geras produktas, bet taip pat labai ribotas be to jame kokybiskai nieko naujo - tais paciais principais veikianti elektronika. Kazkiek kitoks pritaikymo stilius, bet zmones sekmingai ir popieriu taike ir taiko ivairioms paskirtims net bendravimui. Taip, kompiuteriai pakeite musu aplinka ir bendravima, bet ne is esmes. Nors gal tureciau siek tiek grizti - pradejom prasciau bendraut (akivaizdus pavyzdys - Fanta kalbedamas lyg ir man, viska raso savo blog'e, o ne cia, as neblog'esnis uz ji) facebook'e bendravimas toks iskreiptas, kad net kalbet nesinori, o ka jau kalbet apie visokius twitterius ir sms, kai esi apribotas tik tuo, kad gali pasakyt jog esi - bet kam tai svarbu?
Vienzo, kompiuteriai nors ir pakeite musu kasdienybe, bet is esmes visuomenes nepakeite, nors atrode, kad pakeis is esmes, kaip ir pirmojo personalinio kompiuterio atsiradimas. Ne taip seniai klausiausi TED paskaitos, kur Google kazkoks CEO ar pan. sake, kad zmones niekada nesako ir neraso, ko jie labiausiai nori. Bet google zino ko jie labiausiai iesko :) vadinasi zino ko labiausiai nori :).
Gal tikrai reikia sutikt su Vilnies komentaru Fantos bloge, kad zmonija suprato jog technika nieko neatnesa - kuo daugiau prietaisų, spartinančių veiksmo atlikimą, tuo beprasmiškesni tie veiksmai. Zmones islieka tokie patys ir turbut Jacque Fresco neteisus sakydamas, kad visuomene galima pakeisti pakeitus aplinka, kurioje gyvena zmones.
Pasiteisinu. Pradėjau rašyt komentarą čia. Pajutau, kad bus ilgas. O rašant ką nors ilgo pas kitą, bet kuriuo momentu gali nulūžti ryšys, prapulti tekstas, vėl rašyt iš naujo nesinorės. Pas save aš galiu rašyt ilgiau, atidėdamas, sugrįždamas, taisydamas ir pan.
ReplyDeleteNa, būna, žinoma kartais ir noro traukti skaitytojus pas save. Šį kartą tai nebuvo tas atvejis.
In regard to, "modern medieval": Quote from wikipedia - "Today, historians emphasize that the Middle Ages is the period when the foundations of later European society was and that in many respects, culturally, politically, economically and technically, was a dynamic and expansive era"...
ReplyDelete'dynamic and expansive era' Iphone, anroids, much better broadband, technology changes with terra byte hard disks and so on. Much changes under the surface, which common folks doesnt see. Human beings are slow to change. Most folks are sleeping through their lifes.
Barbro, you, of course, are right - expansion and slow change would eventually give a leap forward in technology which in accord to Jacque Fresco should lead to the change of the society. But living and remembering times when PC was something short of a miracle and witnessing changes in semiconductor industry first hand these times seem rather dull.
ReplyDeleteiPhones, android and better broadband are just not enough different or revolutionary. They are just iterations of same old with better applications for lay user - in general a better toys. As you say - most folks are sleeping through their lifes, the new toys provide better dreams for them, future is unimaginable or nonexistent?
...>"future is unimaginable or nonexistent?"<...
ReplyDeleteBe due to, what you do of your days? Future hasnt come, you can get glimpses of the future but not seize it complete. The past just make you gray-haired and full of wrinkles.
The revolutionary about the recent model of mobile phones, you use your fingertips to scroll.
Taip, siuo metu nera tokios revoliucijos kaip automobilio pasirodymas XXa pradzioje ar kaip aviacijos isigalejimas XX a. viduryje. Dalinai taip yra todel, kad net ir sios revoliucijos tuo metu gyvenantiems neatrode labai greitos. Gyvenant (technologines) revoliucijos metu, ji atrodo daug letesne, nei skaitant apie ja istorijos knygose.
ReplyDeleteManau, kad mobilios technologijos yra nemaziau revoliucines nei automobilis ar lektuvas. Nors tu ir teisus kritikuodamas iPada ir Facebooka, neuzmirsk, kad mobilios technologijos labiausiai pakeite ne tavo ir kitu europieciu bei amerikieciu gyvenima, bet milijardu zmoniu gyvenanciu besivystanciose salyse. Per desimt metu (~2000-2010 !!!) zmones Azijoje, Afrikoje, Pietu Amerikoje gavo i rankas technologija, leidziancia jiems pasiekti gimines, zemes ukio produktu pirklius, auto mechanikus, gydytojus ir t.t. Jei nemanai, kad tai revoliucija, pasnekek su zmonemis Kambodzoje, Tanzanijoje ar panasiose salyse.
Kas bus ateityje, sunku nuspeti. IMHO velgi nereikia pulti i depresija del iPado ir Facebooko - nors as ir pats daznai ironizuoju, kad naujausi infotech pasiekimai tera Facebook reklamos. Pasidomek, kas daroma genu inzinerijos ir bio miniatiurizacijos srityse. IMHO cia bus sekancios revoliucijos, nors kol kas tai atrodo labai ribota ir mazai pastebima kasdieniniame gyvenime. :)
R
Dekui, R(eno ?) uz komentara. sutinku, kad technologijos sklaida siais laikais yra zymiai didesne nei pries 20 metu ir tai greiciausiai igalins nauju technologiju atsiradima, nes kitaip (ne visai tradiciskai) mastantys zmones gaus i rankas darbo irankius.
ReplyDeleteDometis atskirais dalykais idomu ir svarbu, bet kartais norisi matyt tokia visaapimancia vizija, kad mazdaug isivaizduot kas bus ateity. Va pastaruoju metu per mano radija automobilyje vis sneka, kad ekonomika (letai kylanti) bus naujas normalus dalykas ir analizuojamos priezastys. Siandien kalbejo apie inovacijas ir versla. Sake, butent tai apie ka cia kalbam - Amerikos verslininkai nustojo buti tokie rizikuotojai, o uzsienio (na viskas kas neamerika man jau uzsienis) verslininkai pradejo rizikuot labiau ir igyvendinti labiau inovatyvias technologijas. Vienzo - pasaulio lygis vienodeja. Taciau, manau, kad dabar besivystancios salys gali igaut geroka pagreiti ir aplenkt tokias salis kaip Amerika savo technologiju ir inovaciju lygiu, jei tik zinoma kvapo (intelekto, kurybingumo ir pinigu) uzteks.
Galiausiai, vis tiek noretusi matyt kad visuomenes tarpusavio santykiai kazkiek keistusi. Nors aisku cia as siaip nezinodamas tik is savo varpines matydamas galvoju, kad nesikeicia. Pagrindinis ivykis, kodel taip galvoju buvo karo Irake pradzia. Kazkaip negalejau patiket, kad tokia salis kaip Amerika pasinaudodama tik netiesioginiais (ir kaip pasirode klaidingais) irodymais apie branduoliniu ginklu buvima puls Iraka. Nesitikejo, kad XX amziaus gale zmones nesugebetu susitarti ar kaip nors kitaip isspresti problemas. Gal vis tik teisus Jacque'as Fresco, kad mes esame dar labai toli nuo civilizuotu zmoniu lygio.
Del to, kad "esame dar labai toli nuo civilizuotu zmoniu lygio" sutinku. Ir del visaapimancios vizijos nebuvimo daugumoj sutinku, nors nezinau, kiek bendra vizija yra butina. Vizijos siauresnese srityse tebera, nors irgi sutiksiu, kad kai kur jos nublankusios arba nebepalaikomos (kaip pvz. kosmoso tyrinejimas ar galbut termobranduoline energetika). Bet pvz. savarankiski automobiliai (t.y. vairuojantys be zmogaus valdymo) butu irgi nemaza revoliucija.
ReplyDeleteR virsuje buvau as. :)
As beveik gincyciausi, kad bendros vizijos buvimas lemia zmoniu progresa. Jei nera pries ka ar uz ka vienyti savo pastangas, visi pradeda daryt tai ka nori ir po kurio laiko niekas niekam nerupi. Progresas pasidaro, kaip dabar kiekvienas tempia i savo puse. Tokios vienyjancios idejos kaip kosmoso tyrinejimai, buvo idomios ir tuo paciu vienyjancios, nes buvo per daug kompleksiskos pavieniams zmonems ar kompanijoms tai padaryt. Termobranduoline energetika, nera tokia jau vienyjanti ideja, kas akivaizdziai pasimate po paskutines AE katastrofos Japonijoje. Taciau pigi ir svari energija gali buti labiau vienijanti ideja.
ReplyDeleteDel automobiliu man idomus toks aspektas, kad pastaruoju metu butent apie juos galvoju, ir visai ne del to, kad mano darbas kazkiek susijes su ta pramone. Automatiskai vaziuojantys automobiliai nera labai didelis suolis del to, kad pries kelis metus (gal du ar tris) atrodo DARPA ir AAAS renge toki konkursa, kuriame atskiros grupes galejo demonstruoti savo automobilius, kurie turejo nuvaziuot is vieno tasko i kita per tam tikra laika. Viskas vyko kazkokioj NM dykumoj. Ir vienas automobilis laimejo ta konkursa, kiti arba buvo per leti arba pasiklydo. Bet nte greita paieska siandient rodo, kad (aisku) google nori isokti ir i sia nisa:
http://www.nytimes.com/2010/10/10/science/10google.html
Taigi, tai jau egzistuoja. Be to Ford'as taip pat skelbe jau kelis metus, kad bando idiegti automobiliu tarpusavio tinkla, kai netoli esantys automobiliai vienas kitam pranesa savo padeti. Ir jei vairuotojai darytu kazka neatsargaus automobiliai signalizuotu jiems, o gal net ir neleistu tam tikru manevru (kaip nervuotu mane). Revoliucija tai ar tik nuoseklus progresas? Manau, kad tokie zmones, kaip A. Clark'as ir kiti 1960 metu vizionieriai tokius dalykus jau buvo sugalvoje, tik ju technologijos lygis negalejo to leisti igyvendinti. O siais laikais apie kokius fantastiskai naujovinius daiktus zmones galvoja?
P.S. dabar perskaiciau tame nurodytame straipsnyje DARPA konkursas vyko 2005 metais ir (aisku) ji laimejo Stanfordo Universiteto grupe.
ReplyDeleteSiaip jau po DARPA dykumos buvo ir urban challenge ( http://en.wikipedia.org/wiki/DARPA_Grand_Challenge )
ReplyDeleteAs manau, kad mes kalbame apie skirtingus dalykus. Tai ka fantazavo Klarkas ir panasus zmones yra fantazijos. Siek tiek paremtos mokslu, bet daugumoje fantazijos. Kai kas is ju ivyksta (GPS, geostacionariniai palydovai), kai kas ivyksta daug greiciau ir daugiau nei jie tikejosi (kompiuteriu ir komunikaciju isplitimas), kai kas neivyksta ir neaisku kada ivyks (planetu kolonizacija). Jei nori tokio lygio viziju, skaityk Kurzweila, transhumanizma ir singularity ( http://en.wikipedia.org/wiki/Technological_singularity ) Aisku, galima sakyti, kad ir apie tai rase Klarkas ir Azimovas, bet tada isvis nera nieko, apie ka jie nebutu rase, nes ju fantastika sieke iki pat Visatos pabaigos. ;)
As nesutiksiu, kad tokios vizijos yra butinos ar netgi labai reikalingos. Vienas argumentas butu tamsioji materija ir energija. Nei vienas vizionierius apie tai nerase, bet mokslininkai visai sekmingai "atrado" sias dvi Visatos dalis, sudarancias >90% Visatos! Na taip, jos nera praktiskai panaudojamos ar naudingos, bet visgi tai yra super didziuliai atradimai.
Bet nebandysiu itikinti tave. :)
Raimondai,
ReplyDeleteJo, nelabai domejausi kitais DARPA konkursais.
Akivaizdu, kad kalbam apie skirtingus dalykus.
Pats rasai, kad kai ko nei Klarkas nei Azimovas nesufantazavo. Taigi turetu buti nauju fantazavimu paremtu tuo ka turime. Jie puikiai tai sugebejo padaryt zinodami kas yra ir kur link galima butu judet. Mes ten judam, bet ir (kaip pats rasai) pleciam i kitas ir kitokias sritis, kuriu jie nepramate. Apie transhumanizma kazkada cia rasiau, gana seniai neprisimenu dabar. Bet ju ideja tera labai vienpusiska, nors idomi zinoma.
Sakai, tamsioji materija nebuvo vizija? :) Na dar senoves graikai minejo penktaji elementa uzpildanti visa visata virs zemiskojo pasaulio. Kiek atsimenu beveik iki 17 ar 18 amziaus mokslininkai tikejo, kad yra eteris uzpildantis viska ir leidziantis sviesai sklisti erdve. Kai pirma karta isgirdau apie tamsiaja materija ir energija supratau, kad griztam prie senuju viduramzisku paziuru, tik kitokia forma :). Na taip nesiginciju, yra tikru rezultatu rodanciu, kad greiciausiai tamsioji materija egzistuoja. Bet kiek zinau (nors mazai zinau) nera labai daug eksperimentu padarytu, kurie negincijamai irodytu jos egzistavima. Todel vis dar reikia naudot zodzius galbut ir greiciausiai. Taciau filosofiskai tai tikrai yra tos pacios senosios eterio egzistavimo idejos reinkarnacija.
Galima gincytis ar moksliniai atradimai is vis yra bendraapimanti visuomenes vizija. As manyciau, kad ne. Nes mokslininkai daznai sugalvoja ka ir kaip patikrinti ir pamatuot, bet labai daznai tai idomu tik kitiems mokslininkams, o naudinga tik dar mazesniai visuomenes daliai. Del to nereiktu kaltint vizionieriu, kurie didziaja dalimi nera mokslininkai, del nenuspetu atradimu. Galima, zinoma, prisiskaityt visokiu fantastu, kurie atrado naujus gamtos reiskinius, bet tai greiciausiai nei kiek nesisieja su numatymu, bet tiesiog "wishful thinking".
Nemaniau, kad musu diskusijos tikslas (jei apskritai toks yra) yra itikinti vienas kita. Maniau, siaip kalbam, dalinames tai ka zinom ir kuo norim tiket. Dekui uz tai.
P.S.
ReplyDeleteapie eterio teorijas, kurios pasirodo gyvavo iki 19 amziaus
Nemanau, kad tureciau, ka prideti. Aciu uz pokalbi. :)
ReplyDelete