Vakar pasijauciau kazkaip idomiai gerai. Pamaitinau 270 zmoniu savo nuotraukomis. Is tiesu tai atspausdinau nuotraukas ir pardavinejau po 10 doleriu viena savo kolegoms. Visus pinigus paaukojau food bank, kuris skelbiasi, kad is vieno dolerio jie gali pamaitinti tris zmones. Idomus toks ispudis kai visi sako "oi kokios idomios ir grazios nuotraukos" bet mazai kas perka nei kai is anksto zino kad visi pinigai bus paaukoti, jei tai butu verslas tai butu iseje "ant nulio". Is kitos puses, aisku, nuotraukos savotiskas daiktas, nebutinai yra kur ji padet ir nebutinai norisi turet. Nors buvo tokiu zmoniu, kurie tiesiog griebe kai kurias, kad tik kiti negautu. O viena nuotrauka, mano nustebimui, buvo populiariausia, nors man ji nuobodziausia. Idomus tie zmones, siuo atveju mano kolegos :)
Netikiu aš jokiais bank of food. Čia aišku turbūt dėl to kad gyvenu Lietuvoj. Lietuvoj pasipelnoma ir iš tyriausių žmonių jausmų.
ReplyDeleteKuri buvo populiariausia?
ReplyDeleteSveiki,
ReplyDeleteRate, netikejimas labdaringomis organizacijomis turbut simptomatiskas lietuvio pozymis. As irgi netikejau pirmuosius menesius. Taciau, kai man reikejo, pagalbos uzmoket uz sporto centro (YMCA) naryste, tai net issziojau, kai viena didziausiu labdaros kompaniju sumokejo 80% visos kainos. Tokiam zinai imigrantui, kuris net nemokejo normaliai mokesciu is pradziu. Be to ne viena karta maciau, kaip dalinamas maistas vargsams. Vaikai mokykloje turi specialias pamokas, kuriose ugdomas neatlyginamas darbas bendruomenei. Va pries dvi dienas mano penktokas sunus vaziavo i kazkokia labdaros organizacija ir ten visa diena lipde vokus ir dar kazka dare. O parejes labai dziaugesi, kad galejo padet kitiems zmonems. Vienzo, cia sistema veikia ir jei reikia galima rasti kur kreiptis. Zmones dazniausiai padeda. Bet zinoma yra ir sukciu.
Buka, populiariausia buvo ta kur mano darbo pastatas fone, o pagrindiniame plane kompanijos ikurejo skulptura apsupta rudeniskai pageltusiais medziais. Kaip rasiau, nuobodi.
Toks keistas tų mūsų žmonių bruožas - nežinau, ar lietuviškas, gal labiau tinkantis provincialiam žvilgsniui: "mačiau kaip du ar trys žmonės pasipelnė, vadinasi VISI, kurie tuo užsiima - sukčiai". Nuostoliai kiekvienoj veikloj neišvengiami, negi dėl to atsisakysi bet kokios veiklos? Kad tik kaimynas nepasipelnytų :-D
ReplyDeletePas mus, kai prekybos centruose maisto fondo žmonės rinko maisto produktus, tai laimingiausi jautėsi tie, kurie davė. O nelaimingiausi - kurie įsitikinę, kad visi tik ir kėsinasi pasipelnyti iš jo tyrų jausmų. Todėl niekam neduodami jie saugo savo tyrus jausmus ;)
Vilnie, Tu tikriausiai esi teisi, tai nera tik lietuviu bruozas. Tiksliau butu sakyti buvusio sovietines visuomenes atstovo. Zinau nemazai rusu ir kitu zmoniu is buvusios sovietu sajungos, kurie issijuose naudojasi visokiomis labdaromis (as tai naudojausi viena karta kai tikrai reikejo, o jie naudojosi istisai nes galvojo, kad taip jiems reikia), bet patys net negalvoja, kad pasikeitus gyvenimo situacijai jie galetu padeti kitiems.
ReplyDeleteIs kitos puses yra baznycia, kuri "turetu" buti nekorumpuota ir galima jai aukoti pinigus ir nurodyti kokias programas remti. Bet cia vel gi toks amerikoniskas poziuris, gal but.
Mini, kai paminėjai rusus, tai prisiminiau neblogą Kirtiklio mintį straipsnyje, kuris man pasirodė įdomesnis iš įvairių pastarųjų straipsnių (http://www.alfa.lt/straipsnis/10303566/?Apie.pensininkus.prekybos.centre=2009-12-09_07-54).
ReplyDeleteNes rusai aplamai tai labai linkę padėti kitiems žmonėms, kartais net per prievartą kiša tą savo pagalbą ir pan. :-D Pagalvojau, kad čia Kirtiklio atrasta priežastis: nenori suprasti, nenori dalyvauti, nenori padėti, nenori solidarizuotis tada, kai jaučiasi svetimi. Svetimoje šalyje tenka visai kitaip jaustis - ne šeimininkas, o nuomininkas, todėl ir požiūris pasidaro toks savanaudžio samdinio, kuris tik ir žiūri, ką nugvelbti ir iš kitų to laukia. Kol neįsigyveni toje šalyje, kol nepajunti tos šalies gyventojams pagarbos, tol ir vargins tokie kompleksai.
Vilnie tu esi teisi. Duoti yra kur kas maloniau. Matyt dėl to dažniausiai ir duodu. Kad man kas duotų...., o ypač tada kai reikia, pvz kai netenki darbo ar pajamų.... deja nesulaukiau. Atvirkščiai, įstatymai sutvarkomi taip, kad tau nepriklausytų jokia parama. Pagalbą gauni tik iš artimo arba kaimyno. Tai tokia mano gyvenimo patirtis.Rūpinkis artimu savo, o ne apstrakčia labdara.
ReplyDeleteVisiem sekantiem komentuotojam iš karto pasakau, kad aš ne prieš labdaros organizacijas, tiesiog manau, kad dalis (mažoji dalis) organizacijų žaidžia žmonių jausmais.
Na, aš įsivaizduoju, kad labdara ir yra tam atvejui, kai biurokratai nepadeda. Jei rūpiniesi tik artimaisiais, tai suponuoji, kad atėjus bėdai jie tau padės. Tai kaip ir investicija. O kai aukoji aplamai kažkam - nepažįstamiems, tai gali tik tikėtis, kad kai daugiau žmonių patikės labdaros tikslais, tai daugiau į bėdą patekusių žmonių galės tikėtis pagalbos šiaip, ne įstatymų numatytais atvejais.
ReplyDelete