Savaitgali, nuvaziavom i Klyvlendo meno muzieju paziuret parodos visokiu krikscionisku relikviju atveztu net is Vatikano. Hm ... paziurejom, nutariau, kad vis tik nelabai idomu ziuret i religini kica, bet to labai stipriai apkaisiota mirusiu zmoniu dantimis, kaulais ir viskuo kitu. Kazkaip dar suprantu, kai relikvijos pasidaro kazkokie apeigu daiktai, bet ne mirusiu zmoniu kuno dalys. Patiko gal tik keleta dirbiniu, kurie buvo pakankamai meniski ir neturejo savyje zmogienos. Vienzo, dabar esu mates nemazai relikviju, nezinau ar nuo to pasidariau religingesnis.
Galiausiai vis tiek nuejau prie savo megstamiausios merginos skulptureles ir si karta man leido atsinest savo fotoaparata, tai nufotkinau. Kaip anksciau minejau siai skultuprelei atrodo apie 5000 metu ir ji vaizduoja zvaigzdziu stebetoja. Man tik idomu kaip jie (archeologai) sugebejo atspet, kad si skulturele ziuri i zvaigzdes, o ne i koki krentanti obuoli :) .
Last weekend we went to Cleveland Museum of Art where there was an exhibition of Christianity's relics brought even from Vatican. Well ... we did look at them, however i decided that it's not very interesting to see religious kitsch, especially when it is heavily decorated with dead people teeth, bones and everything else. There were very few artifacts that were interesting and did not contain any body parts. Anyway, i can put a check mark that i've seen enough relics, though i am not sure if i became more religious.
To the end i visited figurine of my favorite girl and this time i had my camera with me (somehow other times i was not allowed to take it into the museum). The picture above is of the figurine. This figurine is about 5000 years old and shows a female stargazer. I am curious how they (archeologists) could tell that she is looking into the stars and not into some falling apple :) .
To the end i visited figurine of my favorite girl and this time i had my camera with me (somehow other times i was not allowed to take it into the museum). The picture above is of the figurine. This figurine is about 5000 years old and shows a female stargazer. I am curious how they (archeologists) could tell that she is looking into the stars and not into some falling apple :) .

o ..gal...gyvenimo stebėtoja
ReplyDeleteO gal berniukas.
ReplyDeleteMan relikvijų kultas ryškiai trenkia stabmeldybe. Asociacijos su actekų aukojimais. O skulptūrėlė tikrai grakšti ir meniška.
ReplyDeleteTroy, gal, juk negali zinot ir buti tikras, kas buvo pries 5000 metu. Nors veidas tai vis tik nukreiptas dangop.
ReplyDeleteFanta, kiekvienam savo.
Buka, taip man lygiai toks pats jausmas buvo vaiksciojant po ta paroda.
Man labiausiai patinka, kad skulpturele gana abstrakti, bet nera didelio vargo matyt joje dangun zvelgianti zmogu.
Zmones nuo pat senoves laiku bande suprasti mirti. Tai yra neisvengiama gyvenimo dalis. Jie kure religijas ir kultas, ieskojo atsakymu gamtoje, jie bande/o israsti kaip prailginti gyvenima. Senojo Irako (Uruk, 2500 BCE) rasinyje "Gilgamesh" (vienas is pirmuju zmonijos rasytiniu darbu) apraso kaip pagrindinis herojus bando nemirti ir kaip jam to nepavyksta. Visa senuju graiku pagoniska religija susieta su tuo, kad "immortality is not allowed to humans" (kai Odysseus sutinka Achilles pozemio karalysteje, Achilles gailisi savo pasirinkimo gyventi trumpa gyvenima ir buti atsimenamas amzinai "I’d rather slave on earth for another man / . . . / than rule down here over all the breathless dead." Achilles buvo vienas is stipriausiu kareiviu pries Troja, jis buvo dievinamas-- ir dabar jis nori buti net maziau uz verga? Taigi parodo senoves zmoniu mirties baime ir vengima.) Yra idomu kaip ir siandien, zmonija yra vis susizavejusi mirtim. Visos modernios religijos bando paaiskinti kas bus kai mes mirsime. (Arba kai kurios aiskina, kad mes nemirsime o gyvensime toliau). Del to tokios relikvijos yra testamentai vienai is svarbiausiu zmonijos tiesu-- mes nenorime mirti.
ReplyDeleteBet sutinku, man patinka labiau si skulpturele. Man patinka tiesiog ziureti i zvaigzdes ir gyventi.
Tik dabar pastebejau, kad tu rasiai skulpturelei yra 5000 metu. Idomu is kur ji? Is mesopotamijos?
ReplyDeletep.s. Tai yra apie tas laikas kai buvo parasytas Gilgamesh-as (2500BCE= 4500 metu nuo dabar)
Is Irako
ReplyDeleteMatai... kazka ismokau tame Welleslyje
ReplyDeleteIsmokai, susirupinciau kur mano pinigai eina jei nebutum :)
ReplyDeleteIs kitos puses ar butina taip sviesti, man reikia akinius nuo saules uzsidet taip viska skaitant :)
Nu supranti... as esu sviesiausia zvaigzde... Be to, man labai nepatinka blogai todel, kad jei ko nors nepaaiskinsi (jei ko neparasysi) tai is karto vadins tave "nepatyriusia." O kai su zmogum kalbi kuris, galbut biski zino tavo "ethos" tai jie taip nesielgtu. O be to, Gilgamesh-as ir Illiad/Oddyssey yra viena is mano mylimiausiu knygu. DUH!
ReplyDeleteElze, va butent cia ir reikia mokintis rasyt, taip, kad is puses zodzio tave suprastu placiausia auditorija. O jei bandai viska paaiskinti, tai atrodo nuobodziai smulkmeniska.
ReplyDeleteAs manau, kad bloguose zmones ne tiek raso savo apmastymus, kiek skelbia savo tikejimo (ne religine prasme) tiesas.
O tu pasakyk, kai as turejau kazkoki namu darbu klausima, tu man nepradejai aiskinti apie trupmenas pradedant nuo senoves graiku? Mane pavyzdziui tiesiog uzdega kai zmones (pvz. mano profesoriai) gali kalbeti ir kalbeti apie ta viena maza dalykeli kuris juos domina (nors pripazinsiu tuo metu man buvo nusispjauti apie senoves graikus, as tik norejau zinoti kiek yra 3/18). As jokiu savo tikejimo tiesu nebandziau skelbti, tik pareiskiau nuomone kad nemanau kad relikvijos yra kult-iskos del to kad si ideja persekioja zmonija nuo istorijos pradzios. Kad irodyti kad tai yra tiesa (nes kaip sakiau, zmones mano kad as esu "nepatyrusi") turejau paaiskinti kokie istoriniai faktai remia mano nuomone. Be to, man tai buvo labai lengva nes Odyseja yra viena is mano mylimiausiu knygu ir siaip senoves pasaulio istorija mane labai domina. Ir be to, kaip as tau sakiau seniau, man menas reiskia daug daugiau kai galima paziureti i mena istorijos kontekste.
ReplyDeleteO be to, as manau kad as labai trumpai paaiskinau ideja kuria as studijavau visa semestra. Tik viena pastraipa!
ReplyDeleteNepatyre zmones viska aiskina daugzodziaudami, noredami parodyti savo patyrima :P
ReplyDeleteTai tu nieko apie trupmenas nezinai? Idomu. Mano profesoriai irgi labai ilgai moka sneketi. Idomu.
ReplyDeleteNesupratimas, kada daugzodziavimas yra bereikalingas, o kada svarbus, irgi yra nepatyrimas :P
ReplyDeleteO is mano puses nesupratimas kada diskusija baigesi yra nebranda :)
ReplyDelete