Thursday, July 15, 2010

Karta per metus ateina toks laikas kai nebegali daugiau nieko daryt ir norisi kazkur isvykt, nors is tiesu toks noras ateina zymiai dazniau nei karta per metus, bet siuolaikine visuomene kazkodel susitarus, kad tik vienas kartas yra priimtinas, nes visa kita laika turi dirbti ir kelti BVP. Bet kuriuo atveju sedom mes i lektuva (na po to dar i du) ir po vienuolikos valandu skrydzio nusileidome:
Bet kaip visada nuotykiai tik prasidejo. Zinoma, kad butent to ir vaziavom, bet nuotykiai prasidejo dar oro uoste, kur neatvyko vienas lagaminas ir kol aiskinomes kur ir kada ji pristatys pavelavom pasiimti uzsakyto automobilio. Taigi visai sekmingai praleidom net tris valandas oro uoste laukdami kol Avis nuomos punktas atsidarys. Bet jam atsidarius atejusi mergina dave raktelius ir isvaziavom. Kelias neartimas apie 250 myliu, bet vaziuot buvo visai grazu. Pakeliui sustojom pavalgyt pusryciu, nes siaip oro uoste kazkodel niekas neduoda normaliai valgyti vidury nakties. Sustojom Wasilla miestely tokioj zveju uzeigoj. Buvo gana anksti ir matesi kad ten rinkosi uzkieteje zvejai, bei zmones kuriems gana keista buvo matyt mus su trumpom rankovem bei isispyrusius i basutes. Bet mums buvo gera pagaliau valgyt kazka normalesnio nei lektuvinis maistas. Isejus is kavines buvo galima geretis sauletekiu:
Vaziuodamas toliau vis galvojau idomu ar pavyks pamatyt koki grizli begiojanti kur miske ar laukuos. Bet deja pirmaji loki pamaciau gulinti salia gatves salia nudauzto maziuko nissan'o. Is automobilio nieko neliko, o loki zinoma buvo susirinke zmones ir ruosesi sudoroti. Toliau vaziuojant is tolo pasimate greitosios pagalbos automobilis vaziuojantis i priesinga puse, o uz keliu myliu pasimate toks dumu ar garu stulpas salia kazkokio tilto. Privaziavus galima buvo matyt dar vis rukstanti nuo tilto nukritusi automobili. Vienzo keliones pradzia buvo daug zadanti. Mums aciu Dievui nieko per daug nenutiko, tik kartais bevairuojant uzeidavo toks nenumaldomas noras pamiegot. Bet vaizdai uz lango neleido uzmerkt akiu.
Po beveik penkiu valandu (iskaitant ir sustojimus) vaziavimo pagaliau atvaziavom i Denali nacionalini parka ir puolem statyt palapine. Issikrove daiktus supratom, kad neatskridusiame lagamine pasiliko musu dujine virykle, viena antklode, kirvis ir visi mano drabuziai. Taigi prasidejo musu pirmoji 20 valandu ilgio diena.

5 comments:

  1. Smagu matyti sugrįžus sveikam ir neapgraužtam kokio gryzlio :))) Tikiuosi tai ne paskutiniai vaizdai, kuriuos žadi parodyti iš buvusios kelionės

    ReplyDelete
  2. Niekada į Aliaską. Nebent neakivaizdžiai, per Minio nuotraukas. Atšiauroka: dangus, kalnai, spygliuočiai. Nuotraukose gražu...

    ReplyDelete
  3. Ciukcia, dar bus nuotrauku, tik veliau.
    Vilnie, na mums geriau baigesi ...
    Labai jau kategoriskai, Buka. Nera taip baisu, kaip gali pasirodyti.

    ReplyDelete
  4. Nuotykiai teisingi, be rūbų ir be primuso... girdėta kažkur...

    ReplyDelete

Note: Only a member of this blog may post a comment.