Siaip, grizau is Portlando, dar apsilankes Idaho valstijos sostineje Boise, kur mano draugas Dimitrijus su seima gyvena. Taip jau iseina, kad pastaruoju metu su juo susitinku tik fiziku konferencijoje, mazdaug viena karta i metus. Bet si karta as pagaliau nuvaziavau pas ji pasiziuret kaip jie dabar gyvena. O gyvena labai grazioje vietoje tarp kalnu. Veziojo mane jie po visokias idomias vietas ir daug visko pamaciau. Pamaciau kaip is zemes pilasi karstas vanduo, tai jau buvau mates Havajuose, bet Idaho pavyko tame karstame vandenyje imerkti savo kuna. Labai smagu, kai aplink snieguoti kalnai, salia teka ledine upe, o as guliu sau ant smeliuko karstame vandenyje ir megaujuosi siluma. Dar buvo idomu vaziuot automobiliu ant skardzio krasto, kur viename sone statmena siena, o kitame skardis ir jokios apsaugos, jei netycia vairas krypteletu. Idomu matyt, zydincias vysnias Portlande, o Idaho valstijoje snieguotas kalnu virsunes, kurios is tiesu nera labai aukstai, bet vis tiek ilgai islaiko sniega. Pakeliui prie balansuojancios uolos sustojome vietineje vynineje ir ten paragavom visu ju gaminamu vynu. Siaip ju reklamuojamas pinot noir nebuvo labai geras, bet syrah visai neblogas, taigi paemiau ir nusipirkau visa buteli.
Galiausiai atejo paskutine diena ir teko skristi namo. O Klyvlendas pasitiko su stipria audra. Nelabai malonu skristi lektuvu, kai matosi kaip zaibai trankosi i zeme. Man susidare toks vaizdas, kad dareme lanka aplink visokius audros debesis, kad tik isvengti visokiu nesamoniu. Is Klyvlendo vaziuojant namo tarpais pyle toks lietus, kad nieko negalejai matyt, vienoj vietoj vos nuo kelio nenuvaziavau. Bet namo grizom sekmingai ir nuo kitos dienos uzpuole darbai ir visai neturejau laiko. Is tiesu ir dabar neturiu, tai tik tiek rasau, kad zinotumet jog dar siek tiek gyvas :). Veliau po truputi parodysiu ir nuotrauku is savo keliones, kurias tik vakar nakti tesugebejau perkopijuot is fotoaparato. Prifotkinau apie 1.5 GB, zinoma labai daug ir visu nerodysiu, bet man teks vis tiek visas perziuret ir atrinkt. O sita nuotrauka daryta pries isvaziuojant.
Įdomu, kodėl man ta nuotrauka kažkuo atrodo erotiška. Ar maniaku darausi (pats laikas..), ar joj tikrai kažkas tokio. Hm.
ReplyDeleteMalonu Tamstą vėl matyt. Kažką čia gražaus parašei lyg tarp kitko.
" idomu vaziuot automobiliu ant skardzio krasto, kur viename sone statmena siena, o kitame skardis ir jokios apsaugos"
-keista, bet visai- NĖ KIEK- nepavydžiu tokio džiaugsmo. Nejausčiau jokio įdomumo. :)
"paemiau ir nusipirkau visa buteli"
Oho. VISĄ butelį. Skamba nemūsiškai. Pas mus žmonės sako "visą dėžę", "konteinerį", "vagoną". Kažkaip netenka girdėt, kad kas girtųsi, nusipirkęs VISĄ BUTELĮ. Užsienietis nelaimingas. :)
Nesidarai maniaku, Fanta, nes man ta nuotrauka kažkodėl irgi atrodo erotiška. :)
ReplyDeleteSakinys apie skardį man irgi padarė pritrenkiantį įspūdį. Daug didesnį už vynų ragavimą, karštąsias versmes ir net žydinčias vyšnias. Kai gyvenimas ramus ir sotus, bent taip pasigaminama adrenalino. :)
Fanta, na ka as galiu padaryt dabar ... greiciausiai Tu teisus pasidariau uzsienietis - man uztenka vieno butelio (ypac kai zinau, kad viska ka nusipirksiu teks nesti per visokius tikrintojus pries sedant i lektuva, o tai nera mano svajoniu manksta).
ReplyDeleteBuka, na ka as galiu pasakyt, gyvenimas mano gal sotus, bet ramybes atzvilgiu galeciau pasigincyti. Kai buvau Lietuvoje praeita vasara, tai man pasirode, kad butent Lietuvoje zmones yra zymiai labiau atsipalaidave nei cia Amerikoje.
Vaziuoti skardzio krastu nera taip baisu, kol nepradedi saves gasdinti. Juk zmones pastate ten kelia galvodami, kad jis butu saugus. Todel jei vaziuoji normaliai nera jokios baimes ar itampos ir jokio adrenalino, tik fainas vaizdas.
P.S. Man, zinoma, zinant kas cia nufotografuota sunku butu iziuret ka nors erotisko, bet gerai, kad kazkas ka nors smagaus iziuri :)
ReplyDelete