Kai nieko naujo neturiu ziurineju senas savo nuotraukas (nors gal nelabai senas). Randu tokia nuotrauka, kuri man primena kaip pries metus laiko buvau Tokijuje ir kaip savotiskai idomu buvo stebet ten gyvenancius zmones.
Atrodo, tokiame didmiestyje kaip Tokijus su visais milijonais japonu zujanciu gatvemis sunku isskirti ka nors tokio kas butu unikalu, nes viskas atrodo baisiai vienodai (turiu galvoje zmones, ju apranga ir elgesi ir pan.). Zinoma, dabar suprantu, kad tai daugiau mano toks neissimiegojes zvilgsnis tai mate. O va siandien ziuredamas i tas nuotraukas prie Harajuku stoties matau, kad kai kurie zmones ypatingai stengiasi issiskirti is minios, kuri turbut ir jiems atsibodo. Bet man idomiausia matyt, kad tas issiskyrimas is minios taip pat yra savotiskai unifikuotas. Gal tai yra musu visuomenes ateitis, kai net bandydami galvoti skirtingai vis tiek galvosime vienodai skirtingai :)

Vaziuoju i Cincinnati, bandysiu skleisti skirtingas idejas, skirtingai :)