Na, ka sveikinu su Helovynu :) Idomi svente ar ne ? Siaip tai kiek matau gatvese (tiksliau is visu praejusiu metu) tai tokia linksma svente vaikams, kai jie gauna daug saldainiu. Tiesa, reiks rytoj is pacio ryto vaziuot ir prisipirkt saldainiu, nes kai uzgrius govedos vaiku ir nebus ka duot bus neidomu. Pastaraisiais metais per Helovyna buvo labai geras oras ir grazu buvo susitikt kaimynus vaikstinejancius su vaikais, taip pat idomu stebet kaip vaikai auga is metu i metus. Vaiduokliu ir visokiu baubu lakstymo metas :) va suradau viena savo nuotrauka kur fotografavau tokioje istorineje Bostono saleje, kurioje vyko ankstyvieji viesi demokratijos debatai. Kai paziurejau kas gavosi, tai net siurpas per nugara perejo - demokratijos vaiduokliai uzeme daugeli vietu ir vis dar verziasi pro duris i sviesa. Linksmo savaitgalio.

P.S. nusipirkau zymiai didesni monitoriu, tai dabar neiziuriu savo nuotrauku, nors anksteniajame monitoriuje tos nuotraukos uzimdavo didziaja apzvelgiamojo ploto dali. Nenustebkit jei nuotraukos padides :)

Koaninis burbtelejimas:

Mokinys paklause mokytojo:
-Kaip jauciasi automobilio ratas aptaskes praeivi.
Mokytojas atsake:
- Gyvenimo veidrodis.

Sedziu knygyne, tiksliau kavineje, kuri yra knygyne. Siandien nutariau, kad knygu neziuresiu, turejau galvoje padalyvauti kitoje internetineje bendruomeneje, bet nutariau, kad parasysiu kaip atrodo sis knygynas. Tiksliau zmones jame. Siaip diena tai siandien buvo nuostabi sauleta ir grazi, tikra bobu vasara, uz lango jau darosi tamsu, todel zmones sedintys greta darosi vis ryskesni savo buvimu garsais ir asmenybemis.
Priesais prie netoli esancio stalelio sedi pora kalbanti kazkokia idomia kalba, kurios nelabai galiu tiksliai nustatyti, nors gerai pagalvojes manau, kad turbut turkiskai, varto moteriske zurnala people o vyrukas sedi atsileides ir stebi, kaip jauna mama atidave savo maza atzala teveliui stovinciam priesais.
Kaireje idomi grupe zmoniu sprendzia kazkokius beveik biznio reikalus apie kazkokius projektus su baigiamosiomis datomis ir priemimo mokesciais ar dar kazkuo. Keista, nes is tiesu viena vyruka kuris lyg ir veda visa diskusija esu kazkur sutikes anksciau, bet nepanasu, kad jis butu buves organizatorius.
Dar toliau priekyje sedi jauna moteriske ir diskutuoja su gerokai pagyvenusiu vyru apie gyvenima ir apie tai, kaip ji nesiruosia tureti daugiau vaiku. Dar sedi studentu porele, kuri stengiasi isspresti kazkokius uzdavinius. Idomu stebet, kaip jie vienas i kita ziuri ir baksnoja knyga ar uzrasus. Salia ju esantis stalelis uzimtas dar vieno studento, kuris nepakeldamas galvos studijuoja ekonomikos statistika ir vis raso.
Toliau i kaire sedi labai ryskus tipas, ryskus savo stiliumi - jis pastovus lankytojas cia, beveik kaip ir as. Bet jis zymiai ryskesnis uz mane, nes visada su juodu kostiumu, baltais marskiniais ir visada visada su beveik puse veido dengianciais tamsiais akiniais. Kazkada girdejau ji kalbant su kitu zmogum, tai jis taip pat nera vietinis, bet jo kalba buvo taip pat sunkiai nuspejama. Bet itariu, kad kokia pusiau arabiskai persiska.
Dar siandien truksta tokio vyruko, kuris atrodo panasus i jauna Bojarski tik be usu, kuris pastoviai sedi susimastes ir sprendzia matematikos uzdavinius, sedi ilgai susikaupes ir kartas nuo karto paraso savo sugalvota sprendima. Taip pat siandien nera to pagyvenusio vyriskio, kuris su savo panesiota beisbolo kepure sedi geria kava ir skaito visus zurnalus apie ginklus, bei kartais diskutuoja su savo bendraminciais apie pavojus esamai sistemai. Daugiau lyg ir nieko netruksta, gyvenimas teka savo vaga ir laikas jau vercia mane judet toliau.

Zmoniu pastovus domejimasis ribomis padaro jas estetinio grozio etalonais. Ir buriai eina ziuret saulelydzio prie juros (dazniausiai tie, kurie jura turi vakaruose) arba stebi sauleteki (kam jura is rytu puses). Taip jie medituoja dienos ir nakties riba, sviesos ir tamsos bei ugnies ir vandens. Vienas is labiausiai fotografuojamu gamtos momentu, turbut ir yra saulelydis (nes sauleteki fotografuot reikia anksti keltis ir nedaug kas nori tuo uzsiimti :) ).

Kai nieko naujo neturiu ziurineju senas savo nuotraukas (nors gal nelabai senas). Randu tokia nuotrauka, kuri man primena kaip pries metus laiko buvau Tokijuje ir kaip savotiskai idomu buvo stebet ten gyvenancius zmones.
Atrodo, tokiame didmiestyje kaip Tokijus su visais milijonais japonu zujanciu gatvemis sunku isskirti ka nors tokio kas butu unikalu, nes viskas atrodo baisiai vienodai (turiu galvoje zmones, ju apranga ir elgesi ir pan.). Zinoma, dabar suprantu, kad tai daugiau mano toks neissimiegojes zvilgsnis tai mate. O va siandien ziuredamas i tas nuotraukas prie Harajuku stoties matau, kad kai kurie zmones ypatingai stengiasi issiskirti is minios, kuri turbut ir jiems atsibodo. Bet man idomiausia matyt, kad tas issiskyrimas is minios taip pat yra savotiskai unifikuotas. Gal tai yra musu visuomenes ateitis, kai net bandydami galvoti skirtingai vis tiek galvosime vienodai skirtingai :)

Vaziuoju i Cincinnati, bandysiu skleisti skirtingas idejas, skirtingai :)