Zvejyba toks idomus uzsiemimas, kai sedi ir lauki kol zuvis uzkibs. Tai lyg ir tokia medziokle, bet pasyvi (kalbu apie paprasciausia zvejyba pludine meskere, o ne kokia nors kitokia super technologiska ar dar kazka, kas labiau pritaikyta maisto gavimui, o ne paciai zvejybai) medziokle, kaip spastai. Tik cia pats idomumas atrodo turetu prasideti, kai pamatai jog kimba ir tada galvoji, kaip tikrai istraukti ta zuvi. Nors is tiesu, siandien ejau lyg ir zvejoti, bet nepasiemiau meskeres, ziurejau kaip kiti gaudo zuvi, o pats sedejau ant molo ir stebejau letai besiplakanti vandeni i akmenis. Is pradziu buvo idomu pamatyt, kaip vienas ar kitas zvejys istraukia beveik pedos dydzio zuvis is tarp greta stovinciu valciu, nukabina nuo kabliuko ir cia pat paleidzia atgal. Gerai tokia zvejyba - nereikia ranku teptis valant zuvi ir po to nereikia jos valgyti, lieka tik gaudymo malonumas. Taciau as siandien buvau net be meskeres ir zvejojau tyliai sededamas ant kranto stebejau kaip pro sali praplaukia valtys ir debesys, bei neskubriai pavirsiumi nuplaukia zuvys. Ir visai nereikejo to virpulio, kuri pajunti po ilgesnes pertraukos pamates kad kimba.