
Kuo daugiau turi tuo daugiau norisi, norisi dar daugiau isigyti, ismokti, pajausti. Atrodo turedamas kazka uzciuopi tikraja gyvenimo tiesa, kuri atrodo cia pat, bet is tiesu negali jos pagriebti ir parodyti kitiems. Dazniausiai kuo daugiau turi tuo labiau norisi pasidalinti su kitais (ypac tai pastebima zmonese, kurie dalinasi ne materialinemis gerybemis). Bet kaip taip gaunasi, kad lyg ir atiduodi kitiems kazka, bet tas kazkas paskutiniu issiskyrimo momentu paima ir klonuojasi (dazniausiai neteisingai) ir tai ka duodi kitam ir yra tas klonas, kuris savo ruoztu perduodamas dar daugeliui kitu zmoniu pastoviai keiciasi. Idomu sutikti ta kazka, praejusi daugeli klonavimo ciklu ir matyti jo evoliucija. Kartais net norisi vel ji paimti ir tureti.
Bet yra kazkas, kas nekinta, nekinta, nors ir labai bandai pakeisti perduodamas. Kartais tokie nekintantys dalinimosi objektai virsta zombiais ir pastoviai grizta pas tave primindami, kad jie tokie yra ir niekur jie nedings - lydes iki pat pabaigos. Bolgiausia, tai, kad nekintantys dalinimosi objektai persiduoda is kartos i karta ir taip tampa nemirtingi arba teisingi.
Musės gaudymo procesas.
ReplyDeleteČia aš apie nuotrauką. :) O tekstas labai geras, labai. Privertė mane pamąstyti, kodėl kai kurie dalykai perduoti kitiems visai nekinta. Ar jie nesuvirškinami, ar jau taip suvirškinti, kad nebėra ką keisti?
Man tai priminė keturis chirurgus prie operacinio stalo ir pacientą, nors ramiai gulintį, bet visą susikaupusį...
ReplyDeleteBet visgi nuotrauką pavadinčiau - "dygliažuvė" :)))
Vilnie, apie muses, kazkaip nepagalvojau, bet juokinga :). O del suvirskintu ar nesuvirskinamu dalyku, tai atrodo minejau - jie nemirtingi - ne kieti kaip akmenys, nes lyg ir pasiduoda keitimui, bet is tiesu ne kinta - arba teisingi. O tiesa kaip zinoma yra viena :)
ReplyDeleteSveikas Ciukcia, malonu, kad pagaliau uzsukai :) Chirurgai sakai :) tai cia ranka chirurgo ar paciento matai ? Bet gal tik dygliazuve :)
Teisėjo ranka- fiksuojama pražanga 5 numeriui- Mindaugui Arlauskui! Prieš kokius 25 metus...
ReplyDeleteVienybė - galybė (patarlės iliustracija).
ReplyDeleteSakyčiau In ir Jan Mininis varijantas.
ReplyDeleteDalykai, kurie nekinta, matyt, ir yra gyvenimo tiesos. Jos pastovios. Dalykai, kurie kinta perduodant - tai teisybės, kurios priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Todėl ir gauni netikėtą ir įdomų rezultatą, kai vėl išgirsti.
čia turėjo būti ne kumštis o špyga. būtu tikras lietuviškas simbolis:
ReplyDelete"netepsi - nevažiuosi"
Anonimiskajam:
ReplyDeleteIdomu, ka reiskia gyvenimo tiesos? Ir ka reiskia pastovios (nors sis klausimas gal per didelis) - pastovios siandien, vakar, praejusiam desimtmetyje, simtmetyje ar dar daugiau? Kazkada zmones buvo labai stipriai isitikine, kad zeme plokscia ir tai buvo gyvenimo tiesa, del kurios ne kurie asmenys padejos savo galvas, taip pat kazkada nekintancios tiesos sake, kad zeme yra visatos centras. Sia tiesa neigiantys buvo deginami ant lauzo. Lygiai taip pat viename pasaulio kraste nekintancios gyvenimo tiesos sake, kad gali turet tiek zmonu kiek gali islaikyt, tuo tarpu kitame sio pasaulio kraste buvo skleidziama vienos zmonos tiesa (kuri is tiesu ir yra tiesa :) ). Tokiu "nekintanciu" gyvenimo tiesu pavyzdziu galima surasti ne tik moksle ar zmoniu bendruomeneje ir blogiausia, kad yra daug zmoniu pasiruosusiu uz jas isvykt i nebuti. Is tiesu, tai klausimas toks - ar galima atskirti nekintanti nemirtingaji zombi nuo tiesos?
Kitas, ne maziau idomus Tavo komentaro aspektas yra "teisybe, kuri priklauso nuo kiekvieno zmogaus". Ar teisybe yra santykine (priklausanti nuo kiekvieno) ar absoliuti - nepriklausanti nuo kiekvieno nuomones?
Sveikas, Rate, faina, kad vel uzsukai. Taiklus Tavo pastebejimas, man patiko :) apie toki rakursa visai nebuvau pagalvojes.
Pastoviai - tai amžinai, o amžius turi 100 metų :) Gyvenimo tiesomis laikau tuos principus, be kurių neįmanoma ilgai išgyventi. Teisybė - tai asmeninis ribotas tikrovės suvokimas, matyt, plokščia žemė buvo kažkieno teisybė :)
ReplyDeleteZinai Mini, pasikeisk tu savo blogo fona, nes sita spalva yra vadinama vaikisko kakucio spalva ir nekuriems skaitytojams ne prie sirdies
ReplyDeleteO man patinka, kad fonas spalvotas - iškart tinklaraštis jaukesnis ir intymesnis. Ir būtent tokia spalva patinka, nors anonimas taip negražiai ją apibūdino. Kiek žmonių, tiek nuomonių. :) Nepasiduok, Mini.
ReplyDeleteAš irgi patarčiau nekreipti dėmesio į kažkokias anonimiškas priekabes.
ReplyDeleteTaip, man irgi atrodo, kad tas anonimas neteisus.
ReplyDelete(įtariu, beje, kad tai greičiau anoniMĖ. Tokia smulkmeniška priekabiautoja gali būti tik moteriškė)
Ši spalva yra ne vaikiško kakučio, o žąsies kako spalva.
Na, kaip cia pasakius, buvo toks vienas meninykas, kuris paveikslus dare is karves meslo, matyt as ne per daug nuo jo nuklydau. Tik va nenoreciau, kad man dabar tiektu medziagas tolesniam tinklarascio vedimui taip kaip anam tieke vietine ferma medziaga jo meno darbams :) Todel, prasau jei pamatysit ar vaiko ar zasies tai eikit pro sali ir nerinkit i maiseli ir nesiuskit man :)
ReplyDelete