Portraits of Power

Sveiki, senokai cia nesilankiau, bet ir neturejau laiko daug. Siaip tai nemazai kartu visokiu minciu buvau sugalvojes, bet kaip tik tuo metu nebuvo kompiuterio pasidalinti su platesne auditorija. Po kurio laiko mintys nublunka ir iseina i uzmarsti, taip viskas ir pasilieka tik kazkokio jausmo stadijoje - nieko apciuopiamo tik jausmas, kad kazka lyg ir turejai sugalvojes idomaus ir ne tik sau. Turbut tokiu jausmu per didelis susikaupimas kazkada istryksta kokiomis keistomis emocijomis, kurios vadinasi vidurinio amziaus krize (gal but, dar nezinau ar man tai jau yra ar dar bus ar buvo), o po to susitaikai su realybe ir toliau kaupi neissakytas mintis.

"Mes taip mėgstame paveikslus todėl, kad manome galintys juose pamatyti daugiau nei jie vaizduoja. Žmogus, kontempliuojantis paveikslą, jaučia poreikį atverti rėmą ir pamatyti, kas egzistuoja jo kairėje ir dešinėje. Tokie paveikslai yra tarsi sąrašas, iškarpa iš begalybės." U. Eco

Lapai vis dar krenta, o saule sviecia ir vis dar sildo, net keista - vidurys lapkricio, o vis dar galima vaikscioti su trumpom rankovem.

Gamta vis dar lepina graziu ir siltu oru. Net nesinori eiti i darba, kai uz lango saulute zeme ridinejasi. Kazkaip ir gyvenimas atrodo paprastesnis ir malonesnis. Savotiskai vaikstineji ir stebi, kaip medziai meta lapus, o dienos jau akivaizdziai trumpeja. Ilgejant nakties metui atsiranda keistu noru, va vakar pradejau savo vieno kambario remonta. Dar siandien galvoju, kad jis nesites ilgai ir iki padekos dienos tureciau pabaigti, nors zmona jau galvoja, kad butu gerai jei iki naujamecio pabaigciau. Ziuresim, kiek man to ikvepimo uzteks :) va uz savaites turetu man jau atsiust nauja kompiuteri, kuri pirkau, tai idomu, kas laimes daugiau mano laiko remontas ar ne :)

Siek tiek akimirku is Helovyno musu gatveje: